BUDINTYS GLOBOTOJAI LAUŽO STEREOTIPUS
Priimti, kad ir laikinai, svetimą, dažniausiai gyvenimo jau traumuotą vaiką į savo namus – nemenkas iššūkis. Tam pasiryžtų tikrai ne kiekvienas, o ir pasiryžęs ne kiekvienas susidorotų su rūpesčiais ir klausimais, kurių kyla daugybė, ir
juos spręsti reikia čia ir dabar. Be to, budinčių globotojų statusas jau spėjo apaugti mitais ir neigiamomis interpretacijomis. Kaip iš tiesų jaučiasi žmonės, savo glėbyje priglaudžiantys svetimus vaikus? Ar jie nelieka vieni su pečius užgulančia atsakomybės našta? Apie tai pasakojimai iš pirmų lūpų.
BUDINTI GLOBOTOJA: SUNKIAUSIA – IŠSISKIRTI SU GLOBOJAMU VAIKU
Pokalbiui apie laikinąją globą susėdome su Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis” Globos centro koordinatore Aušra Partsvania ir budinčiomis globotojomis Jurgita Prišmantaite ir Jūrate Latožiene.
J. Prišmantaite nuolatinei globai pasiryžo beveik prieš 4 metus – ji globoja paauglę, kuriai jau netrukus sueis 18 metų, o kone prieš metus tapo dar ir budinčia globotoja.
-Jau buvau susidūrusi su globa, pamačiau, kad yra rezultatai, kad galiu padėti, tad ir priėmiau pasiūlymą tapti laikinąja globotoja. Tam pritarė ir mano dukra, ir globotinė. Kad galėčiau ja būti, teko išsinuomoti namą, nes reikėjo atitinkamų sąlygų globojamiems vaikams, – pasakoja ji.
Vos pasirašius sutartį, po kelių dienų į Jurgitos namus jau atkeliavo pirmoji globotinė – 5 mėnesių mažylė. Pasakodama ji šypsosi, kad tada teko prisiminti jau pamirštą kūdikio priežiūrą. Paskui teko globoti dar mažesnį, vos dviejų su puse mėnesio lėliuką. Po jo – paauglį.
– Sunkiausia tai, kad nori padėti vaikui, bet jis tos pagalbos nepriima, – sako ji, – suaugusio žmogaus protu supranti, kas jam geriausia, tačiau jis turi savo įsitikinimus, susiformavusią nuomonę ir viską atmeta – nesimokysiu, neisiu, nedarysiu ir t.t. Kartais mes nepajėgūs pakeisti jo pasaulio suvokimo, kurį „sulipdo” jame susikaupusios nuoskaudos.
Dabar Jurgitos namuose – devynių mėnesių mergaitė, kurią ji globoja nuo dviejų mėnesių. Paklausta, kas sunkiausia budinčios globotojos darbe, Jurgita atsidūsta:
– Sunkiausia – išsiskirti su vaiku. Mes nesam robotai, prisirišam prie vaikų, pamilstam juos ir vaikai mus pamilsta, užsimezga ryšys. Kai ateina laikas jį nutraukti – skauda…
„VAIKAI PAS TAVE PAGRAŽĖJA”
Jūratė Latožienė budinčia globotoja tapo kone prieš dvejus metus. Ji prisimena, kad svarstant apie šią veiklą buvo sunku suvokti, kaip reikėtų prisiimti atsakomybę už svetimą vaiką. Jos dukroms tuomet buvo 17 ir 6 m., joms irgi buvo šokas, kaip ir kitiems artimiesiems. Buvo nemažai abejonių ir nepasitikėjimo. Tačiau ta mintis „pasisėjo” ir palengva, ypač po GIMK kursų, tapo nebe taip baisu.
-Po kelių savaičių atvežė 1,5 m. berniuką, jis išbuvo pusantrų metų. Paskui atvežė du broliukus, paskui paauglę, vėliau – dešimtmetę, vėl grįžo broliukai. Anądien suskaičiavau – iš viso esu globojusi dešimt vaikų, – pasakoja Jūratė. – Turiu įvairių patirčių. Visi vaikai skirtingi, ne tik amžiumi, bet ir charakteriu, įpročiais. Su mažiuku buvo paprasta – jis iškart prisiglaudė, net ašarų nebuvo, o štai broliukai atvažiavo išsigandę, sutrikę. Vėliau jie buvo pas mane atvežti dar kartą, kai šeimą ištiko krizė. Džiaugiausi, kai sužinojau, jog jie prašėsi būtent pas mane. Net jų mama norėjo, kad vaikai būtų pas mane. Priglausti paauglę vėl buvo naujas iššūkis: reikėjo galvoti, kaip įtikinti ją atsisakyti blogų įpročių.
Pasak jos, net ir palikę jos namus vaikai džiaugiasi susitikę, prašosi į svečius. Paklausta, ar sunku būti budinčia globotoja, ji sako, kad būna ir sunkumų, ir bemiegių naktų, bet būna ir visai nesunku – tiesiog gyvena kaip normali šeima. Šiuo metu Jūratės namuose gyvena trys globojami vaikai: du mažiukai, broliukas su sesute, ir 15-metis.
Ji sako tikrai nesigailinti tapusi budinčia globotoja:
– Įgavau daug patirties. Ir ne tik aš, bet ir mano vaikai įgavo. Mano paauglė dukra atsikratė stereotipo, kad tie vaikai „kažkokie tokie”, o mažoji anksčiau jautėsi išskirtinė, nes buvo mažiausia šeimoje, dabar išmoko bendrauti ir su mažesniais už save, pagloboti, pasirūpinti jais. Man yra išbandymas paskirstyti dėmesį, tarp savo vaikų ir globojamų neperžengti ribos. Pavyzdžiui, mokomės, kad jie mane vadintų teta, o ne mama, nes tai skaudina mano vaikus.
Tačiau labai džiugina grįžtamasis ryšys: šypsenos, apsikabinimai. Tie vaikai greit atsigauna, apsipranta. Mano sesuo sako – tie vaikai pas tave pagražėja… Ir mokykloje anksčiau jaučiau neigiamą nusiteikimą, o dabar girdžiu daug gerų atsiliepimų, kad pas mane gyvendami vaikai nušvinta, atsigauna. Jaučiu ir bendruomenės palaikymą. Tai labai smagu.
A. Partsvania teigia, kad į budinčių globotojų namus vaikai atkeliauja su dideliu patirčių bagažu: traumuoti, fiziškai, emociškai, pedagogiškai apleisti. Jiems suteikiama visokeriopa pagalba: medicininė, psichologinė, ugdomi tiek higienos, tiek socialiniai įgūdžiai. O svarbiausia, vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi.
Į PAGALBĄ BUDINTIEMS GLOBOTOJAMS – PROJEKTAS
Tauragės, Šilalės ir Jurbarko savivaldybės bendrai dalyvavo įgyvendinant ES lėšomis finansuojamame projekte „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje”.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014 m. vykdoma institucinės globos pertvarka, kuria siekiama, kad vaikams nereiktų gyventi globos namuose, kad jie augtų biologinėse šeimose, pas įtėvius ar globėjus arba šeimai artimoje aplinkose. Vienas pertvarkos tikslų – mažinti į vaikų namus patenkančių vaikų skaičių. Į pagalbą likusiam be tėvų globos ar iš vaikui nesaugios aplinkos paimtam vaikui iki jį grąžinant į šeimą arba randant nuolatinius globėjus ar įtėvius skuba budintys globotojai.
Pasak Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis” Globos centro koordinatorės Aušros Partsvania, globa šeimoje iš visų globos formų yra svarbiausia ir palankiausia forma vaiko asmenybės vystymuisi. Laikinoji globa globotojo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei.
Bandomąsias budinčių globotojų veiklos užtikrinimo paslaugas Šeimos gerovės centras „Šaltinėlis” pagal 2018 m. kovo 30 d. sudarytą jungtinę veiklos sutartį teikė su partneriais Šilalės rajono socialinių paslaugų namais ir viešąja įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos”. Iš viso Tauragės regione paslaugos buvo teikiamos 6 budinčioms globotojoms.
– Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis” globos centras yra sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis su 5 budinčiais globotojais, pagal projektą paslaugas 3 budinčioms globotojoms teikė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Per šį laikotarpį pas budinčias globotojas buvo apgyvendinta 13 vaikų, kurie buvo atvežti iš nesaugios aplinkos, dėl tėvų girtavimo, smurto ar trumpam apgyvendinami kriziniu laikotarpiu. 8 vaikai buvo grąžinti į šeimas, 1 perduotas nuolatiniam globėjui, 4- vis dar laikinojoje globoje pas budinčias globotojas, – pasakoja A. Partsvania.
Budinčios globotojos projekto metu buvo informuojamos, konsultuojamos, joms ir globojamiems vaikams teikiamos individualios psichologo konsultacijos, laikino atokvėpio paslaugos. Buvo tarpininkaujama ugdymo, medicinos ir kitose įstaigose. Organizuojami vaikų ir jų biologinių šeimų susitikimai.
Budinčios globotojos noriai priimdavo pagalbą, pačios atvirai išsakydavo, kokios pagalbos ar paslaugų joms irjų prižiūrimiems vaikams trūksta. Jos aktyviai dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, mokymuose, dalinosi savo gerąja patirtimi bei kylančiais sunkumais. Buvo organizuojami bendri grupiniai užsiėmimai: supervizijos, savitarpio pagalbos grupės, meno terapijos, mokymai, seminarai. Kaip teigia A. Parstvania, globotojos ne tik įgavo naujų žinių, bet ir pamodeliuodavo užsiėmimų metu galimas [esamas] situacijas, ieškodavo atsakymų. Tarp budinčių globotojų užsimezgė ryšys, jos tarpusavy bendrauja, bendradarbiauja, tariasi ir ne užsiėmimų metu. Todėl ji įsitikinusi, kad paslaugų tęstinumas būtinas. Pasibaigus bandomosios budinčių globotojų paslaugos teikimui, rajono savivaldybė toliau tęs paslaugą ir teiks visą reikiamą pagalbą globėjams, tam numatydama lėšas iš savivaldybės biudžeto.
Tauragės rajono globėjams organizuojamos globėjų dienos šventės su edukacijom ir užimtumu globojamiems vaikams, o gruodžio 7-ąją surengta nuostabi padėkos šventė, kurios metu buvo rodomas Klaipėdos „Meno Artelės” spektaklis ir savo koncertą dovanojo Liudas Mikalauskas.
Pasak A. Partsvania, dabar rajone yra 5 budintys globotojai, galintys laikinai priimti 15 vaikų. Nuolatinių globėjų esama tik 7. Pasak jos, dabar aktualesnė problema yra nuolatinių globėjų stoka. Jie reikalingi tada, kai laikinoji globa baigiasi, o galimybės sugrįžti į šeimą nėra.
„Tauragės žinių” inf.