SVEIKINAME VISUS LIETUVOS VAIKUS TARPTAUTINĖS VAIKŲ GYNIMO DIENOS PROGA!

Nuoširdžiai tikime, kad kiekvieną dieną suaugę visuomenės nariai tampa vis sąmoningesni: linkę geranoriškai padėti vaikui, jį auklėti, mokyti, ne tik tikėtis pagarbos iš vaiko, bet gerbti ir jį patį. 

Vis dar nesiryžtame įvaikinti vaiko su negalia

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija įpareigoja valstybes rūpintis vaikais, turinčiais negalią, lygiai taip pat, kaip ir kitais vaikais. Valstybės privalo atsižvelgti į vaikų su negalia interesus, poreikius ir galimybes, paistyti jų nuomonės ir į ją tinkamai atsižvelgti pagal jų amžių ir brandos lygį, tinkamai suteikti jiems reikiamą pagalbą.

Lietuvoje 2019 m. globos įstaigose gyveno 121 vaikas su negalia. Didžioji dalis jų – 114 vaikų – gyveno Valstybės socialinės globos įstaigose. Per 2019 m. tik 5 vaikai, turintys negalią, buvo įvaikinti, – juos į savo šeimą priėmė užsienyje gyvenantys lietuviai arba užsieniečiai.

Ši statistika rodo itin skaudžią Lietuvoje egzistuojančią problemą, – tėvų palikti vaikai su negalia vis dar apgyvendinami globos įstaigose, o ne jiems artimų žmonių, giminaičių, globėjų šeimose, nors globos įstaigų pertvarka vyksta jau daugiau nei penkerius metus. Lietuvoje gyvenantys žmonės nėra linkę įvaikinti ar globoti vaiką su negalia.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose vaikai su negalia vis dar patiria diskriminaciją

Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM užsakymu Lietuvos neįgaliųjų draugijos atliktos Neįgaliųjų ir kitų visuomenės narių nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei du trečdaliai respondentų (75,6 proc.) mano, jog vaikai su negalia patiria diskriminaciją lyginant su vaikais, neturinčiais negalios.

Atsakant į klausimus apie vaikų, turinčių negalią, sunkumus švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, sporto ir kultūros srityse, palyginus su vaikais, neturinčiais negalios, respondentų nuomone, dažnai ir kartais sunkumus neįgalūs vaikai daugiausiai patiria švietimo sistemoje (83 proc.) bei sporto ir aktyvaus laisvalaikio srityje (77,3), šiek tiek mažiau kultūros (64,4 proc.) ir neformalaus švietimo (61,7 proc.) srityse, dar kiek mažiau sveikatos priežiūros sistemoje (58,8 proc.) ir gaunant reabilitacinį gydymą (53,9 proc.). Tai atskleidžia, kad švietimo sistemai, sporto bei laisvalaikio sritims reikia skirti daugiausiai dėmesio, siekiant pagerinti vaikų su negalia padėtį.

Į klausimą, ar sutiktų, kad  vaiko klasėje/darželio grupėje būtų ugdomas vaikas su specialiais poreikiais ar sunkia negalia, apie pusė respondentų (824 asmenys) atsakė teigiamai, 17,2 proc. (291) – neigiamai, 34 proc. (575) šiuo klausimu neturi nuomonės. Respondentai su aukštesniuoju koleginiu ir aukštuoju išsilavinimu labiau linkę sutikti, kad jų vaikų klasėje/darželyje būtų ugdomas vaikas su specialiais poreikiais ar sunkia negalia. Tai leidžia daryti prielaidą apie išsilavinimo svarbą ugdant toleranciją neįgaliems vaikams.

Itin svarbus momentas – buitinis patogumas

Vaikai su negalia turi menkesnes galimybes siekti kokybiško išsilavinimo jiems patogioje ugdymo įstaigoje. Analizuojant Švietimo valdymo informacinėje sistemoje pateiktą informaciją apie mokyklų pritaikymą asmenims su negalia, pastebimas parkavimo vietų asmenims su negalia trūkumas. Visiškai pritaikytos, patogios naudotis parkavimo vietos yra 25 proc. mokyklų. 40 proc. mokyklų nėra įrengta panduso, 11 proc. – pandusas yra, bet juo nepatogu naudotis.

Visiškai pritaikytos, tinkamo pločio, patogios varstyti, lengvai atidaromos yra 28 proc. mokyklų durys, pritaikytos iš dalies – 46 proc. Tuo tarpu nepritaikytos 23 proc. mokyklų durys, o atskiras įėjimas įrengtas 3 proc. mokyklų.

Nors didelė dalis mokyklų tvirtina, kad mokyklų koridoriuose patenka vietos manevravimui (60 proc.), tačiau dažniausiai judėti galima tik 1 aukšte (78 proc.). Tik 17 proc. mokyklų yra liftas ar keltuvas, 1 proc. – laiptų kopiklis (4 proc. mokyklų yra vieno aukšto). Taip pat didelė dalis mokyklų tvirtina, kad užtikrina asmenų su negalia patekimą į valgyklos patalpas (41 proc.).

Apibendrinant galima teigti, jog visiškai pritaikytos asmenims su negalia yra šiek tiek daugiau nei 9 proc. mokyklų.

Trūksta specialistų, gebančių dirbti su negalią turinčiais vaikais

Sąlygas teikti pagalbą mokiniams rodo vienam pagalbos mokiniui specialistui tenkantis mokinių skaičius, kuris pagal mokyklų tipą ir mokyklos priklausomybę labai įvairus. Didžiausias mokinių skaičius (apie 170) vienam pagalbos specialistui tenka didelėse miesto mokyklose, kurios priklauso savivaldybėms. Kaimo mokyklose situacija blogesnė. Kai kurių specialistų kaimuose ir rajonų centruose iš viso nėra (tiflopedagogų), arba yra tik 2 (surdopedagogų). Kelių savivaldybių pradinės mokyklos iš viso neturi pagalbos mokiniui specialistų, o tai reiškia, kad ankstyvoji pagalba mokiniui nėra teikiama. Nors švietimo pagalbos specialistų (specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, logopedo, psichologo ir kt.) etatai gali būti steigiami esant mažesniam vaikų skaičiui nei numatyta aprašuose arba sutartiniu pagrindu, išlieka pavojinga tendencija – trūkstant lėšų mažinti pagalbos specialistų skaičių.

Teikiamos paslaugos vaikams su negalia

Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM finansuojamuose projektuose naudą gavusių vaikų skaičius per 2019 m. viršija 2000:

• Socialinės reabilitacijos projektuose naudą gavo 995 vaikai su negalia;
• Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektuose organizuotuose savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo mokymuose, seminaruose, stovyklose, aktyvaus poilsio, kultūros renginiuose dalyvavo 610 vaikų su negalia;
• Atvejo vadybos paslaugas gavo 100 klausos negalią turinčių vaikų tėvų;
• Sporto veiklose dalyvavo 522 vaikai su negalia, iš jų 430 nuolatinio pobūdžio veiklose ir 330 – nenuolatinio pobūdžio veiklose.