Klaipėdos metų socialinis darbuotojas: „Norisi, kad visi galėtų leisti laisvalaikį oriai ir prasmingai“

Tapo fotografais 

Artiomas pasakoja, kad individualių poreikių kūrybos studiją įkūrė pastebėjęs, jog nors Klaipėdoje yra daug laisvalaikio erdvių, vietų, kur intelekto negalią turintys jaunuoliai galėtų rasti užsiėmimų pagal savo poreikius ir gebėjimus, labai trūksta.

„Pamačiau, kad yra poreikis turiningai praleisti laisvalaikį po užsiėmimų dienos centruose, mokyklose, bet nėra vietos, kur jie galėtų susirasti draugų, jaustis laisvai, oriai, saugiai. „Plunksnelė“ orientuota į tų žmonių poreikius“, – sako A. Kazakovcevas. 

Šiemet buvo įgyvendinti du projektai. Iniciatyvos „Fotobičiulis“ tikslas – supažindinti proto negalią turinčius asmenis su fotografija. Klubo lankytojai mokėsi fotografuoti skirtingomis technikomis, perkelti nuotraukas iš fotoaparatų ir mobiliųjų telefonų į kompiuterį, retušuoti jas, daryti fotomanipuliacijas. 

Po mokymų jaunuoliai gebėjimus galėjo išbandyti akcijoje „Fotobičiulis“ – buvo sukurta fotosienelė, prie kurios buvo kviečiami fotografuotis visi norintys miestiečiai. Sienelė „lankėsi“ atvirose miesto vietose, neįgaliųjų sporto šventėje, jaunimo erdvėse. Prasidėjus karantinui, akcija persikėlė į internetą. Visi norintys buvo kviečiami skelbti savo nuotraukas. Buvo surengtos nuotraukų parodos, vyko konkursai. Pasak Artiomo, jaunuoliams šie užsiėmimai labai patiko, suteikė jiems daug gerų emocijų. Projekto dalyviai ne tik pabandė fotografo duoną, bet ir buvo skatinami bendrauti su miestiečiais, kurie buvo kviečiami nusifotografuoti prie sienelės. Ypač jaunuoliai džiaugėsi, kai nusifotografuoti sutiko miesto meras. Pasak Artiomo, tokia iniciatyva naudinga ir miestiečiams – jie turi galimybę iš arčiau susipažinti su intelekto negalią turinčiais jaunuoliais. 

Laisvalaikio klubas 

Antras projektas, kurį įgyvendino Artiomas, – savaitgalio klubas „Plunksnelė“. Negalią turintys jaunuoliai, užuot nuobodžiavę namuose, turėjo galimybę burtis klube, kuris buvo įsikūręs jaunimo erdvėje „Auk“. Čia jie žaidė žaidimus, bendravo, galėjo naudotis kompiuteriais, išbandyti įvairias naujas veiklas – kurti filmus, šokti breiką ir daug kitų dalykų. „Prasidėjus karantinui burtis nebegalėjome, tad projektą baigėme kartu žiūrėdami filmus namuose, visiems į namus buvo atvežta pica, – pasakoja A. Kazakovcevas. Jis džiaugiasi, kad jaunuoliams šis klubas labai patiko. – Jie žinojo, kad gali čia ateiti ir gerai jaustis, tiesiog mėgautis buvimu kartu, rasti veiklą pagal savo galimybes.“ 

Jo teigimu, klubas buvo orientuotas į savarankiškesnius jaunuolius – jie turėjo patys atvykti į klubą. Kai kuriems tai buvo gera savarankiškumo mokykla. „Siekiame, kad veiklos vyktų bendrai su kitais, bet reikia ir tokių vietų, kur galėtų burtis bendraminčiai“, – mano Artiomas. 

Įtraukia ir šeimą 

A. Kazakovcevas neslepia – išties malonu, kad jo iniciatyvos nelieka nepastebėtos. Jis taip pat džiaugiasi, kad Metų nugalėtojo kategorijoje daugiausia balsų surinko aktyvus klubo „Plunksnelė“ lankytojas Benas Eimutis, kuris taip pat šoka breiką dienos centre „Klaipėdos lakštutė“. Smagu, kad buvo įvertinta ir jo šeima. „Įvairios veiklos atima daug laiko, nes užsiėmimai vyko vakarais ir savaitgaliais, bet stengiuosi įtraukti į jas ir savo šeimą. Stengiamės sujungti darbą su pramoga.

Kartais pasidžiaugiame, kad pasiseka sudalyvauti viename ar kitame renginyje. Per Klaipėdos gimtadienį plaukėme katamaranu, dalyvaudami Jaunimo iniciatyvų projekte galėjome žiūrėti kiną iš automobilio“, – pasakoja A. Kazakovcevas. 

Artiomas sako, kad nemažai džiaugsmo jo globotiniams suteikia ir kitos iniciatyvos – Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, įgyvendindama projektą „Jaunieji kino kūrėjai“, sukūrė filmą ir apie jo vadovaujamus breiko šokėjus. „Džiaugiuosi ir už juos, ir už save. Tokie dalykai praskaidrina dieną. Jie jaučiasi tokie ypatingi, gali pasigirti tėvams, jie pasidžiaugia, gerėja atmosfera šeimoje“, – pasakoja Artiomas. 

Netipiškas socialinis darbuotojas  Artiomas pasakoja dirbęs apsaugos darbuotoju, bet visada norėjęs dirbti darbą, kuriame matytų prasmę. Tada įsidarbino dienos centre „Klaipėdos lakštutė“. Čia jam patiko organizuojama veikla, kad jaunuoliams sudaroma galimybė kontaktuoti su visuomene.

Artiomo manymu, tai labai svarbu – ne tik pasiūlyti užimtumą, bet įgalinti negalią turinčius žmones, kuo labiau įtraukti juos į visuomenę. Jau greitai bus 10 metų, kaip jis čia dirba. 

Pats Artiomas jaunystėje šoko breiką, tad nusprendė šią veiklą pasiūlyti ir intelekto negalią turintiems jaunuoliams. „Pabandžiau, pamačiau, kad jiems patinka“, – džiaugiasi socialinis darbuotojas. Supratęs, kad šį šokį galima pritaikyti visiems, jis išleido knygutę „Universalus breakdance : praktinės metodinės rekomendacijos“.

Pasak Artiomo, breikas patogus tuo, kad čia galima improvizacija – gali šokti tiek individualiai, tiek komandoje. Paimami saugesni, estetiškai atrodantys judesiai, kuriuos gali atlikti beveik visi. Be to, šokdami jaunuoliai stiprėja fiziškai, mokosi bendrauti, gauna daug teigiamų įspūdžių, kai publika šiltai priima, jaučiasi ypatingi. 

Artiomas pasakoja, kad su kolektyvu tenka nemažai pasirodyti, jau dalyvavo ir tarptautiniuose festivaliuose. „Repetuojame, ieškome drabužių, važiuojame, mėgaujamės kelione, sušokę gauname daug teigiamų emocijų, užmezgame naujas pažintis. Kai viskas pasibaigia, ilgai jaučiame emocinį pakilimą. Atsiranda motyvacija toliau repetuoti, – sako Artiomas ir savo darbo rezultatą matuoja žmogiškomis emocijomis. – Dažnai pats procesas ir yra rezultatas – padėti gyventi visavertį gyvenimą. Smagu ir tuomet, kai pavyksta ko nors išmokti, ką nors įveikti, kad ir pasiekti rezultatą mokomajame kompiuteriniame žaidime. Visada įdomu kažką naujo padaryti, kažką naujo. Prasiplečia akiratis, pamatau naujas galimybes. Ir aš kaip darbuotojas, kaip asmenybė tobulėju. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė suteikia galimybę įgyvendinti įvairias ne tik neįgaliųjų, bet ir jaunimo iniciatyvas“, – dalijasi mintimis A. Kazakovcevas. 

Svarbiausia – pagarba 

Augustas Bareika – dienos centro „Klaipėdos lakštutė“ lankytojas, mielai prisijungia ir prie kitų Artiomo inicijuojamų veiklų. Šiemet jis dalyvavo projekte „Fotobičiulis“. „Man labai patiko. Dabar noriu būti fotografas. Mano dėdė yra fotografas, ir aš noriu pasekti jo pavyzdžiu“, – pasakoja Augustas. Jis sako, kad jam labai patinka lankyti breiko užsiėmimus pas Artiomą.

Augustas didžiuodamasis pasakoja, kokius judesius gali padaryti, kur keliavo, kokiuose konkursuose dalyvavo. „Artiomas yra labai geras mokytojas. Griežtas, bet labai mielas, mes labai gerai su juo sutariame. Apie jį galėčiau tik gera pasakyti. Labai norėjau breiką šokti ir mano svajonė išsipildė. Man labai patinka pas jį lankyti. Labai laukiu, kada vėl galėsiu eiti į breiką.“ 

Augusto mama Marytė Bareikienė sako, kad jaunuoliams smagu išeiti ne ten, kur įprasta priežiūra ir rutina, o išbandyti naujas veiklas, pasijusti savarankiškiems, nors kartais reikia įveikti vidines baimes. Svarbu, kad jie gerai jaučiasi, yra vertinami. „Labai svarbu požiūris. Viskas telpa į vieną žodį: pagarba. Šiems jaunuoliams reikia ne tik užimtumo, reikia ir pagarbos“, – sako M. Bareikienė.