Institucinės globos pertvarka ir žmogaus teisės psichikos sveikatos srityje
Spalio 19 d. LR sveikatos apsaugos ministerijos kartu su VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) organizavo konferenciją „Žmogaus teisės psichikos sveikatos srityje – kas turi keistis?“ Joje dalyvavo psichikos sveikatos politikos formuotojai, psichiatrijos, socialinės globos ir socialinių paslaugų tiekėjai, žmogaus teises ginančių ir neįgaliuosius atstovaujančių organizacijų atstovai.
Nuotolinio renginio dalyvius sveikino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė.
Renginyje žmogaus teisių perspektyvą psichikos sveikatos srityje taikant alternatyvas priverstiniam hospitalizavimui aptarė sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovė Aurelija Auškalnytė. Savo svarstymais ir patirtimi dalijosi dalyviai iš užsienio – PSO Psichikos sveikatos ir medžiagų vartojimo departamento politikos, teisės ir žmogaus teisių skyriaus vadovė Michelle Funk, buvęs Škotijos psichikos sveikatos labdaros organizacijos „Penumbra“ generalinis direktorius Nigel Hendersonas, psichikos sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos „Pfalzklinikum for Psychiatry and Neurology“ Vokietijoje generalinis direktorius Paulas Bomke.
Konferencijoje kalbėta ir apie institucinės globos pertvarką kaip svarbų žingsnį įgyvendinant psichosocialinę ir intelekto negalią turinčių žmonių teises. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pabrėžė, kad institucionalizacija – ilgamečio požiūrio į psichikos sveikatą pasekmė. Šiandien Lietuvoje 5,6 tūkst. žmonių tebegyvena socialinės globos įstaigose, didžioji jų dalis turi psichosocialinę negalią. SADM nuo 2015 m. pradėjo deinstitucionalizacijos procesą – kuriamos ir išbandomos alternatyvios institucinei globai ir prevencinės priemonės.
Pasak viceministrės, vienas didžiausių iššūkių yra psichosocialinę negalią turinčių žmonių įtrauktis į bendruomenę, nes visuomenės nuostatos šių asmenų atžvilgiu yra nepalankios. Todėl turi būti didinamas ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir visuomenės informuotumas, psichikos sveikatos raštingumas.
„Bet kokia raida nėra greita. Esame visi kartu visuomenės raidos procesuose, tam reikia darbo ir pastangų, ir tai visų mūsų bendra atsakomybė“, – kalbėjo J. Jakštienė.
Konferencijos pabaigoje vyko diskusija, kurią moderavo K. Levickaitė. Diskusijoje dalyvavusi Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie SADM direktorė Eglė Čaplikienė aptarė NRD kuruojamą pertvarkos projektą. „Mes judame nuo globos link galimybių, link savarankiško gyvenimo bendruomenėje – tai yra viena iš svarbiausių teisių“, – sakė E. Čaplikienė.
NRD direktorė trumpai apžvelgė projekto metu pilotuojamų keturių paslaugų rezultatus.
„Viena svarbiausių paslaugų yra apsaugotas būstas – žmogui ne tik suteikiamas stogas virš galvos, bet ir jis įgalinamas, jam teikiama atvejo vadybos paslauga“, – komentavo NRD direktorė. Jos teigimu, šia paslauga naudojasi 1180 asmenų, iš kurių 360 yra iš socialinės globos įstaigų, kiti – iš bendruomenės. Paslaugos sėkmę rodo tai, kad 38 paslaugos gavėjai, įgavę savarankiškumo, yra įsidarbinę atviroje darbo rinkoje.
Pasak E. Čaplikienės, socialinių dirbtuvių paslauga kaip tik ugdo negalią turinčių žmonių darbo įgūdžius ir juos ruošia rinkai. 25 buvę socialinių dirbtuvių dalyviai šiuo metu taip pat jau dirba atviroje darbo rinkoje. Dar viena paslauga, kuri bus labai svarbi įgyvendinant veiksnumo reformą, yra pagalba priimant sprendimus. „Puiku, kad žmonės pasirenka gyventi be skolų, įgyvendinti savo svajones, netgi sukurti šeimą arba partnerystę“, – teigė NRD direktorė.
Labai svarbi paslauga žmonėms, turintiems psichosocialinę negalią, yra ir pagalba įsidarbinant. Jau galima pasidžiaugti šiokiais tokiais pasiekimais: dalis įsidarbino, dalis ieško darbo, daliai pritrūko motyvacijos. „Tai taip pat natūralu. Kartais žmogus pasako: „Pavargau būti savarankiškas, norėčiau grįžti namo, pas mamą, ir gyventi priežiūrimas.“ Motyvacija, įgalinimas labai svarbus. Savarankiškai gyventi sunku, bet tai kiekvieno teisė“, – apibendrindama sakė E. Čaplikienė.
Institucinės globos pertvarkos projekto inf.