Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Alternatyvi augmentinė komunikacija pakeitė Manto ir Ramintos gyvenimus

Mantas su darželio “Klumpelė“ direktore J. Bitvinskiene.

Kauno „Arkos“ bendruomenėje teikiama pagalba priimant sprendimus yra viena iš paslaugų, įgyvendinamų projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšomis. Ši paslauga skirta suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus įvairiose gyvenimiškose situacijose, srityse.

Kad komunikacija vyktų sėkmingai, specialistai pasitelkia alternatyvią augmentinę komunikaciją (AAK). Tai būdas, metodas ar įrankis, padedantis bet kuriam žmogui, turinčiam komunikacijos sutrikimų, pagerinti bendravimą ir suvokimą. Tai ypač praverčia tais atvejais, kai žmogus su negalia nesupranta žodinės kalbos, klausimų, o, pavyzdžiui, supranta tik elementarią kalbą. Taip pat ši komunikacija tinkama tiems, kam sunku išlaikyti nuoseklumą veiklose, laikytis susitarimų, suprasti paaiškinimus. AAK įgalina žmogų ir aplinkinius suprasti kito asmens poreikius, norus, mintis, padeda priimti sprendimus.

Pasak „Arkos“ bendruomenės“ pagalbos priimant sprendimus specialistės Ramintos Kožanovos, smagiausia yra tai, kad ši komunikacija jau užaugino ir savo sėkmės istorijų.

R. Kožanovos pasiteiravus, kaip pasikeičia žmonės, kurie dėl negalios ar kitų priežasčių anksčiau negalėjo suprasti tam tikros informacijos, o dabar ją supranta, Raminta sako, kad geriausiai matosi iš kūno kalbos: „Žmonės džiaugiasi, plačiai šypsosi. Naudojant šį metodą, tampa aiškiau, ramiau, tuomet ir ateitis neatrodo gąsdinanti. Žmonės ima labiau pasitikėti savimi, tampa drąsesni, nori dalyvauti dialoge, pvz., paveikslėlių pagalba galima netgi daryti pristatymą grupėje. Asmuo, kuris įprastai neatsakytų klausimus apie save, žiūrėdamas į paveikslėlius puikiai geba įvardinti savo pomėgius, veiklas“.

Manto sėkmės istorija: viešnagė vaikų darželyje

Mantas labai mėgsta pažinti jį supančią aplinką bei nori susipažinti su įvairiais žmonėmis. „Sargėnų bendruomenėje, kurioje jis lanko „Arkos” bendruomenę, jau aplankė pavienius asmenis, močiutes, kurios lankydavosi „Arkos” rengiamose mišiose, aplankė “InMedica” klinikos darbuotojus. Visus šiuos tikslus gryninomės pasitelkę žodinę ir alternatyvią komunikaciją”, – pasakoja Raminta.

Pasak specialistės, Mantas yra vaikinas, kuris tiesiog dega noru bendrauti, bet prie jo priėjus tik nusišypsos, pažvelgs žemyn, ir nieko neatsakys, arba viltingai lauks, kol jį pakalbinsi. Moteris pasakoja, kad tik po kiek laiko Mantas išdrįsta bendrauti, užduoti klausimų.

Manto sėkmės istorija – apsilankymas vaikų darželyje, kur pristatė ir save, ir „Arkos“ bendruomenę.
„Seniai žinojome apie Manto svajonę aplankyti darželį ir pamatyti visą aplinką iš arčiau, susipažinti su vaikais ir dirbančiu personalu. Dažniausiai nepažįstamoje vietoje jis žmonėms pasakydavo tik savo vardą ir iš kokios bendruomenės yra. Šįkart Mantas turėjo korteles/paveikslėlius, į kuriuos žiūrėdamas gebėjo atsakyti, į kokias veiklas eina, ką mėgsta, įvardinti, kad vaikai piešia ir žaidžia „Lego“ kaladėlėmis bei pasiūlyti žaisti kamuoliu“, – džiaugiasi Raminta.

Kuo šis apsilankymas darželyje buvo ypatingas? „Mantas nepažįstamoje aplinkoje, kaip ir mes visi, sutrinkame arba jaučiamės nejaukiai, nors gal noras bendrauti, klausti yra milžiniškas. Mantas neišdrįsdavo peržengti šio laiptelio, nes kažkas sulaikydavo ir tekdavo į klausimus atsakyti už jį, nors jis į juos geba atsakyti, kai kalbiesi pažįstamoje aplinkoje“, – šypsosi pašnekovė.

Gabrielės sėkmės istorija: savanorystė

Gabrielė savanoriauja kačių prieglaudoje „Katino svajonė“.

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos specialistė Raminta dalijasi Gabrielės sėkmės istorija apie tai, kaip bendromis jėgomis pavyko pasiekti merginos tikslo – savanoriauti.

„Pasitelkusi AAK metodą, kartu su Gabriele sukūriau „minčių žemėlapį“. Kitaip tariant, išsiaiškinau, kokiomis savybėmis ji pasižymi: ar yra draugiška, mandagi, rūpestinga, punktuali. Tada gilinomės, kodėl Gabrielė nori savanoriauti ir kam gi nori padėti, kokią veiklą norėtų organizuoti ir save išbandyti. Taip beplanuodamos drauge ugdėme įvairias savybes: organizuotumą, lyderystę, gebėjimą planuoti, ieškoti informacijos“, – pasakoja specialistė.

AAK pagalba, pavyko smulkiau susiskaidyti sritis, laiką, veiklas, kuriose mergina norėtų savanoriauti. Specialistė pastebėjo, kad bičiulė daugiau klausia pati, dalinasi savo patirtimi, praplečia sakinius, neapsiriboja vien „taip“ arba „ne“.

Galiausiai gimė tikslas: Gabrielė nori savanoriauti gyvūnų prieglaudoje! „Tačiau net ir gimus tikslui, darbai nesustoja. Ir toliau, pasitelkus simbolius, aiškinomės, kokiais gyvūnais norėtų rūpintis, kokias atsakomybes reikėtų prisiimti prieglaudoje. Tam, kad šioje kelionėje viskas būtų aišku ir Gabrielė galėtų būti savarankiška. Paklausta, kodėl būtent išsirinko savanoriauti gyvūnų prieglaudoje, Gabrielė atsakė: „Aš myliu gyvūnus, turiu ir savo katytę, kuria rūpinuosi“.

NUOTRAUKOS: Kauno „Arkos“ bendruomenės archyvo.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.