Apsaugotame būste ruošiasi savarankiškam gyvenimui
Kiekvienas svajojame turėti jaukius ir saugius namus. Tik ką daryti, jei aplinkybės šiai svajonei užkerta kelią? Žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, tokią galimybę suteikia apsaugoto būsto paslauga.
Mažeikiuose šią paslaugą teikia Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija. Socialinė darbuotoja-atvejo vadybininkė Jurgita Bochonovienė pasakoja, kad čia žmonės išmoksta savitvarkos ir higienos pagrindų, tvarkytis su finansais, gaminti maistą ir (tai ne mažiau svarbu) įgyja pasitikėjimo savo jėgomis, būtino savarankiškam gyvenimui.
J. Bochonovienė pasakoja apie Mildą (vardas pakeistas), kuri sėkmingai mokosi savarankiškumo ir svajoja ateityje gyventi visiškai savarankiškai.
Jurgita, kaip susikirto jūsų ir Mildos keliai?
Milda gyveno su tėvais, jai neteko gyventi savarankiškai. Merginai susirgus, artimieji ėmėsi globoti. Nuo ankstyvos jaunystės Milda turi negalią. Ji lankė dienos centrą, Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendriją „Gyvenimo spalvos“, kur gavo pasiūlymą dalyvauti institucinės globos pertvarkos projekte ir persikelti į apsaugotą būstą.
Mudvi su Milda susipažinome prieš 9 mėnesius. Pamenu pirmąjį susitikimą: ji buvo įsitempusi, sutrikusi, kaustė nežinomybė, kaip seksis su nauju darbuotoju. Bet šiandien matau didelius jos pasikeitimus.
Kodėl kraustytis į apsaugotą būstą buvo pasiūlyta būtent Mildai?
Siūlant šią paslaugą, atsižvelgiama į kelis dalykus. Vienas jų – ligos sudėtingumas. Įvertinama, kiek žmogus pajėgus bent iš dalies gyventi savarankiškai. Juk tai nėra paslauga, kur darbuotojas būna šalia žmogaus 24 valandas per parą. Atvejo vadybininkas yra ateinantis darbuotojas, kuris padeda spręsti kasdienius sunkumus toje srityje, kur reikalinga pagalba, padeda išmokti savarankiškam gyvenimui reikalingų dalykų, tačiau nedaro jų už paslaugų gavėją. Taigi, pagrindinis kriterijus – potencialas gyventi savarankiškai.
Ko turėjo mokytis Milda, atsikrausčiusi į apsaugotą būstą?
Pradžioje ji buvo sutrikusi, nes viską reikėjo daryti pačiai. Pagrindiniai dalykai, kurių čia mokome – paskirstyti turimus finansus, susiplanuoti pirkinius, apsipirkti, tvarkytis buityje, naudotis buitine technika (skalbimo mašina, virykle, laidyne), gaminti maistą, palydime į įstaigas, padedame susitvarkyti dokumentus. Kitaip sakant, bazinių gebėjimų, kasdien reikalingų kiekvienam žmogui. Mildai sudėtinga gaminti maistą. Pavyzdžiui, daugybę kartų ji yra virusi sriubą, bet vis tiek sutrinka, todėl jai svarbu šalia turėti darbuotoją, kuris padėtų ar patvirtintų, kad viską daro teisingai.
Jei kalbėtume ne apie Mildą, o apskritai, kartais tėvai, turintys vaiką su intelekto ar psichosocialine negalia, daro didelę klaidą, neleisdami jam bent iš dalies pasirūpinti savimi. Taip suaugęs „vaikas“ atsiduria nuolatinėje tėvų globoje ir priežiūroje. Kiekvienas žmogus, net ir turintis negalią, gali prisiimti bent nedidelę atsakomybės dalį. Juk kiekvienas iš mūsų, jei nebūtume gavę galimybės daryti ir klysti, iki šiol tam tikrų dalykų nemokėtume.
Taigi, atvejo vadybininkui turbūt svarbu įkvėpti apsaugoto būsto gyventojams pasitikėjimo savimi?
Dėl negalios pobūdžio apsaugoto būsto gyventojai linkę nuvertinti save. Reikia juos skatinti, motyvuoti, pagirti, pasidžiaugti, palaikyti priimant sprendimus. Mūsų tikslas – padėti jiems patikėti, kad jie yra nuostabūs, pajėgūs, o tuomet jau atsiranda jėgų ir motyvacijos mokytis gyventi savarankiškai. Kiekvienas žmogus yra individualybė – su savo emocijomis, savo jausmų pasauliu ir skirtinga patirtimi. Kai ilgiau dirbi su paslaugų gavėju, pamatai jo stipriąsias puses. Visi mes turime silpnybių, bet labai svarbu pabrėžti stiprybes, parodyti, jog jis nėra nurašytas, kad jis yra asmenybė, turinti savo vietą pasaulyje ir netgi pašaukimą.
Kaip apibrėžtumėte apsaugoto būsto paslaugos prasmę?
Pagrindinis tikslas – sudaryti intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms sąlygas savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo. Čia žmogus jaučiasi saugiai, užtikrintai, supranta, ką reiškia turėti savo namus, ir atranda, kiek savyje turi galios įveikti kasdienius sunkumus.
Gal galite daugiau papasakoti apie Mildą – koks ji yra žmogus?
Daugeliui apsaugoto būsto gyventojų dėl ligos sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį, susikoncentruoti į daromą dalyką. Bet Milda labai stengiasi, ji yra veikli, siekia atrasti ir išbandyti ką nors naujo. Milda labai norėjo išmokti siūti, paskatinta savo iniciatyva baigė siuvimo kursus. Gyvendama apsaugotame būste ieškojo darbo ir prieš kelis mėnesius įsidarbino. Mėgsta ekskursijas, rankdarbius, piešti, mankštintis, būti gamtoje. Yra baigusi vakarinę mokyklą, toliau mokėsi ir gavo vadybininkės diplomą. Gera matyti, kad ji tampa vis savarankiškesnė, nes patyrė, kad jau gali ir moka daryti tam tikrus dalykus pati.
Apsaugoto būsto paslauga yra bandomoji. Kas Mildos laukia vėliau?
Milda žino, kad projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ apsaugoto būsto paslauga baigsis. Todėl labai stengiasi kuo daugiau sužinoti ir išmokti, savarankiškai daro tai, ką jau moka. Milda svajoja toliau kurti pradėtą pokytį savo gyvenime – gyventi savarankiškai su minimalia pagalba, kai jos reikės.
NUOTRAUKA: Asociatyvioji nuotrauka iš Unplash.com
TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.