Apsaugotas būstas – galimybė žmonėms su psichikos negalia pradėti naują gyvenimo etapą
Savarankiškumas, galimybė žmogui su negalia pačiam priimti sprendimus, rinktis, kas tinka geriausiai, tvarkyti savo gyvenimą – pamatinės vertybės, kuriomis remiamasi įgyvendinant Institucinės globos pertvarką. Svarbu, kad ilgą laiką gyvenę globos institucijose ar laiką leidę gydymo įstaigose, žmonės gautų tinkamas paslaugas bendruomenėje. Viena iš tokių savarankiškumą skatinančių galimybių – apsaugoto būsto paslauga.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSBŽGB) buvo viena iš iniciatorių, kurių dėka ši paslauga mūsų šalyje pradėta įgyvendinti. „Rėmėmės užsienio patirtimi, kur apsaugotas būstas nėra naujovė. Matėme, kokia ji populiari Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Skandinavijos šalyse. Šiai paslaugai gauti tose šalyse susidaro norinčiųjų eilės. Prieš keletą metų mūsų bendrijos iniciatyva drauge su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija surengta tarptautinė konferencija, kur apie apsaugoto būsto paslaugą pasakojo ekspertai iš Didžiosios Britanijos. Jie pristatė paslaugos turinį, jos naudą žmonėms, siekiantiems savarankiško gyvenimo. Manau, šis renginys turėjo nemažai įtakos, kad apsaugoto būsto paslauga atsirastų ir Lietuvoje“, – sako LSPŽGB vadovas Vaidotas Nikžentaitis.
Jo teigimu, svarbu žmonėms su psichikos negalia suteikti galimybę būti savarankiškiems. Labai dažnai artimieji juos apgobia hipergloba, arba, atvirkščiai, palieka likimo valiai.
LSPŽGB projektų vykdytoja Jurgita Gračiovienė primena, kad apsaugotas būstas – tai konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos bei gyvenamosios vietos suteikimas bendruomenėje iš dalies savarankiškiems suaugusiems asmenims su psichikos negalia. „Nuomojamame bute apgyvendinama iki keturių suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko -socialinio darbuotojo pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje. Tokiu būdu plėtojami bei palaikomi žmonių socialiniai ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai, siekiant visiško savarankiškumo“, – dėsto J. Gračiovienė.
Pasak specialistės, už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms nereikia mokėti – jiems iš projekto lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai. Už savo lėšas žmonės perka maistą, higienos, medicinos priemones ir kita.
„Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Vis dėlto specialistai į žmonių gyvenimą kišasi minimaliai, stengiamasi, kad žmonės įgytų kuo daugiau savarankiško gyvenimo įgūdžių“, – pabrėžia specialistė.
Pirmasis etapas – bandomasis
Pirmasis, bandomasis, LSPŽGB įgyvendintas apsaugoto būsto projektas truko 20 mėnesių. Per šį laikotarpį paslaugas gavo keturiolika žmonių, turinčių psichikos negalią ir du – proto negalią. Keturi žmonės apsaugotame būste apgyvendinti Tauragėje, tiek pat – Utenoje ir aštuoni – Vilniuje. Trys žmonės apsaugotame būste apsigyveno grįžę iš socialinės globos namų, vienas – po priverstinio gydymo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kiti – prieš tai gyvenę su tėvais ar bandę gyventi savarankiškai.
„Labiausiai pradžiugino pasiekimai žmogaus, kuris prieš apsigyvendamas apsaugotame būste priverstinai buvo gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Vyro gyvenimą apsaugoto būsto programa pakeitė iš esmės: jis susirado darbą pagal specialybę ir iki šiol sėkmingai dirba. Be to, jis atkūrė senokai nutrūkusius ryšius su mama, sese, broliu, draugais. Vyras susirado draugę, su kuria sėkmingai gyvena savarankiškai. Prieš mėnesį jiems gimė dukrytė. Suteikta galimybė dalyvauti projekte jo gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl panašių rezultatų verta dirbti ir stengtis“, – pasidžiaugia J. Gračiovienė.
Pasak jos, vieniems apsaugotame būste apsigyvenusiems žmonėms reikėjo daugiau, kitiems – šiek tiek mažiau pagalbos. Atvejo vadybininkui teko mokyti pasigaminti maistą, tvarkytis buityje, planuoti finansus, siekti užsibrėžtų tikslų. „Visų žmonių pasiekimai buvo labai skirtingi. Teko pristabdyti kai kurių gyventojų norą pirkti reikalingus ir nelabai reikalingus daiktus, imti greituosius kreditus. Kai kurių iš ankstesnių laikų prisidarytų įsiskolinimų nepavyko panaikinti net per 20 mėnesių“, – dėsto pašnekovė.
Ne visus tikslus pavyko pasiekti
Daugelio apsigyvenusiųjų apsaugotame būste tikslas buvo įsidarbinti iš išsilaikyti darbe ilgesnį laiką. Deja, tai padaryti pavyko ne visiems.
Vilnietis Martynas apsaugotame būste apsigyveno išėjęs iš tėvų namų. „Tėvai nuolat konfliktuoja, su jais gyventi sudėtinga. Anksčiau bandžiau gyventi savarankiškai, bet nepavyko. Kamavo baimė, prasta sveikata, trūko specialistų priežiūros. Parama, pagalba, tinkami patarimai, bent jau savarankiško gyvenimo pradžioje, labai reikalingi. Gyvendamas apsaugotame būste, išmokau pasigaminti valgio, tvarkytis buityje“, – dėsto vyras.
Dviejų kambarių bute jis gyveno su kitu žmogumi. „Dviese buvo linksmiau. Susidraugavom, kartu eidavom į renginius mieste. Puiku, kad galėjom į namus paskviesti draugų. Labai padėjo ir specialistų priežiūra. Kai įsidarbinau valytoju parduotuvėje, atvejo vadybininkė skambindavo kasryt – todėl, kad man sunku išsijudinti ryte, į darbą tekdavo keltis labai anksti“, – pasakoja Martynas.
Dėl šios priežasties darbą Martynui teko palikti. Po pirmojo, bandomojo apsaugoto būsto projekto etapo, jis grįžo pas tėvus. „Per šį laiką daug kas išsiderino. Praradau įgūdžius planuoti laiką, veiklas. Labai džiaugiuosi, kad galiu dalyvauti ir antrajame apsaugoto būsto projekto etape. Dabar man jau reikia šiek tiek kitokios pagalbos“, – dėsto vyras.
Pagrindinis tikslas, kurį jis išsikėlė prieš dalyvaudamas projekte antrą kartą – įstoti į universitetą ir jį sėkmingai baigti. „Pirmąją dalį įgyvendinau, įstoti pavyko. Vis dėlto paskaitas lankiau tik pora savaičių, paskui dėl įtampos pakliuvau į psichiatrijos kliniką. Teko išeiti akademnių atostogų. Nežinau, ar pavyks mokslus tęsti. Gali būti, jog antrosios išsikeltojo tikslo dalies taip ir nepavyks įgyvendinti“, – kalba Martynas.
Vyras tikisi išmokti geriau tvarkyti finansus, nes, gyvendamas su tėvais, vėl prasiskolino. „Moku daug ką – pinti sodus, gaminti savo kūrybos inkiliukus, kryžius. Norėčiau dirbti tokį darbą, kur grafiką galėčiau pasirinkti pats. Svajonė – ir sukurti šeimą, gyventi savarankiškai“, – sako Martynas.
Bendrija apsaugoto būsto paslaugą tęsia keturiems pirmajame etape dalyvavusiems paslaugos gavėjams. Kiti gyvena savarankiškai, dirba, nuomojasi būstą ar gavo socialinį būstą. Trys grįžo gyventi atgal pas tėvus, dviems apsaugoto būsto paslaugą perka Skuodo ir Marijampolės savivaldybės. „Vis dėlto galima teigti, jog visi apsaugoto būsto programos dalyviai tapo savarankiškesni, ramesni, veiklesni, drąsesni, lengviau bendraujantys, įgijo daugiau pasitikėjimo savimi“, – pabrėžia J. Gračiovienė.
Antrajame etape – daugiau dalyvių iš skirtingų miestų
Šių metų gegužės mėnesį Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo Europos sąjungos socialinio fondo agentūros finansuojamą projektą ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuriuo pradėtas antrasis Institucinės globos pertvarkos etapas.
Antrajame etape LSPŽGB planuoja teikti apsaugoto būsto paslaugas 64 asmenims, šiuo metu jas gauna 44 žmonės: 4 Kaune, 8 Tauragėje, 7 Mažeikiuose, 4 Elektrėnuose, 1 Švenčionyse ir 20 Vilniuje.
„Kadangi pirmojo etapo rezultatai buvo teigiami, prie apsaugoto būsto programos panoro prisijungti ir daugiau miestų. Deja, kai kuriuose iš jų nepavyko rasti nuomojamų būstų. Yra žmonių, kuriems reikia paslaugos, yra specialistų, kurie jas galėtų teikti, tik rinkoje nėra nuomai tinkamų butų. Tokiais atvejais turėjome palikti žmones be apsaugoto būsto paslaugos“, – apgailestauja J. Gračiovienė.
Jos teigimu, ieškoti nuomojamų būstų nelengvai sekėsi ir kituose miestuose. „Susidūrėme su šia problema jau įgyvendindami pirmąjį etapą. Daug šeimininkų, išgirdę, kad būste apsigyvens psichikos negalią turintys žmonės, nuomoti butą atsisakydavo. Tiesa, pasitaikė, kad po to apsigalvodavo. Štai vienas buto šeimininkas nenorėjo įsileisti žmogaus su psichikos negalia – neva, jis viską išdaužys, nusiaubs, išlaužys. Po mėnesio jis vėl paskambino ir paklausė – ar būstas mums dar reikalingas? Pasirodo, per šį laikotarpį jis įsileido gyventi jaunus žmones, kurie gyveno netvarkingai ir dar pabėgo nesusimokėję“, – dėsto pašnekovė.
Pasak jos, per pirmąjį paslaugos teikimo etapą nesulaukta nė vieno skundo nei iš būsto savininkų, nei iš kaimynų. Projekto vykdytojai iki šiol bendrauja su keturiais būstų šeimininkais, kurie buvo labai patenkinti nuomininkais.
„Negalėčiau pasakyti, kad visi potencialūs nuomotojai nusiteikę prieš žmones su psichikos negalia. Labai gražus pavyzdys – šeimininkai įsileido mus į naujai suremontuotą būstą, su naujais baldais, indais ir net servetėlėmis ant stalo. Įteikdami raktus, pasakė – gyvenkite ir džiaukitės. Tokie atvejai visada labai maloniai nuteikia“, – sako J. Gračiovienė.
Ji sako esanti dėkinga rajonų, kuriuose įgyvendinta apsaugoto būsto programa, Socialinės paramos skyriams. Jie daug prisidėjo, kad paslauga miestuose atsirastų. Tauragės miesto savivaldybė net skyrė lėšų iš savo biudžeto, kad pirmojo etapo programa būtų pratęsta dar keletui mėnesių.
Numatyta, jog antrasis apsaugoto būsto programos etapas truks trejus metus.