Apsaugotas būstas: savarankiškumas ugdo atsakomybę

Kiekvienas svajojame apie jaukius ir saugius namus, kurie būtų užuovėja nuo visų negandų. Žmonėms, turintiems psichosocialinę negalią, tokia galimybė suteikiama apsaugoto būsto paslaugos metu, vykdant institucinės globos pertvarką.

Apsaugotas būstas – viena iš nuo 2020 metų Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM įgyvendinamo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ išbandomų paslaugų. Ši paslauga leidžia savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius.

Apsaugoto būsto gyventojai gyvena vieni, be darbuotojų, patys tvarkosi buitį, planuoja finansus, išlaidas, pirkinius – tuo paslauga skiriasi nuo institucinės globos. Atvejo vadybininkai reguliariai palaiko kontaktą su gyventojais, stebi jų būseną, nuolat ją aptaria, motyvuoja žmones. Tad ši paslauga apima ne tik būsto suteikimą, bet ir reguliarias specialistų konsultacijas.

Pabradėje šią paslaugą teikia Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija „Giedra“, paslauga teikiama 4 žmonėms. Pasak bendrijos pirmininko Giedriaus Sadzevičiaus, apsaugotame būste mokydamiesi savarankiškumo, psichosocialinę negalią turintys žmonės ugdosi ir atsakomybės bei savivertės jausmą.

Giedriau, kaip trumpai ir aiškiai apibrėžtumėte apsaugoto būsto paslaugos prasmę?
Apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga, paprastai kalbant, tai gyvenamojo būsto, esančio bendruomenėje, ne institucijoje, suteikimas žmogui, siekiant ugdyti jo savarankiško gyvenimo, socialinius įgūdžius. Tikimės, kad ateityje žmogus mokės savarankiškai gyventi bendruomenėje.

Kuo skiriasi gyvenimas apsaugotame būste nuo gyvenimo didelėje globos įstaigoje?
Teikiant apsaugoto būsto paslaugą žmogus yra apgyvendinamas tarp kitų bendruomeninių gyvenamųjų būstų – bute, name. Siekiame, kad negalią turintis žmogus kuo daugiau dalykų darytų savarankiškai, o ne būtų daroma už jį, kaip globos įstaigoje. Yra daugiau judėjimo laisvės, daugiau privatumo, atsiranda sprendimų priėmimo laisvė.

Kaip sprendimų priėmimo laisvė atrodo praktikoje?
Gyvendamas globos įstaigoje, žmogus turi taikytis prie įstaigos taisyklių. Griežtai nustatyta, kada vyks pietūs ir kas bus valgoma, kada metas miegoti, kada galima išeiti į lauką. Gyvendamas apsaugotame būste, žmogus visa tai sprendžia pats. Atrodo, tai menkniekiai, tačiau sprendimų priėmimas labai svarbus mūsų psichologinei būsenai. Apsaugoto būsto gyventojai sako, jog galimybė spręsti patiems skatina juos dar labiau stengtis.

Tikriausiai pradžia apsaugotame būste nėra itin lengva?
Žmonės čia ateina turėdami labai mažai arba visai neturėdami savarankiško gyvenimo įgūdžių. Tad čia mokosi visko, ko reikia savarankiškam gyvenimui: tvarkytis buityje, palaikyti švarą, naudotis buities prietaisais, apsipirkinėti, planuoti biudžetą, taupyti, palaikyti ryšius su gydytojais, laikytis įsipareigojimų. Iššūkis – ir padėti atkurti prarastą pasitikėjimą savimi, atsakomybės ir pareigos jausmą.

Ar apsaugotą būstą būtų galima pavadinti šuoliu į kitas savarankiško gyvenimo formas?
Apsaugotą būstą galime pavadinti paruošiamuoju, pereinamuoju etapu į kitas savarankiško gyvenimo formas, o tiksliau, į savarankišką gyvenimą bendruomenėje.

Kaip apsaugoto būsto gyventojai atsiliepia apie gyvenimą čia?
Gyventojų atsiliepimai yra teigiami. Išėjusiems iš socialinės globos namų tai yra naujas gyvenimo etapas, kuriuo jie yra labai patenkinti. Kai kurie gyventojai sako, kad jiems per sunku laikytis vidaus tvarkos taisyklių, taikomų teikiant šią paslaugą, tačiau tam yra darbuotojai, atvejo vadybininkai, kad padėtų spręsti iššūkius. Svarbiausia, kad jie sako, jog čia gyvena kaip namuose.

Galbūt galite pasidalyti geraisiais pavyzdžiais apie tai, kaip pasikeitė Jūsų klientų gyvenimas?
Mūsų organizacija teikia apsaugoto būsto paslaugą dviem asmenims, išėjusiems iš socialinės globos namų. Jiedu gyvena labai tvarkingai, savarankiškai gamina maistą, prižiūri šalia jų namo esantį daržą, kuriame augina daržoves, gėles, prieskoninius augalus, konservuoja daržoves. Padedami darbuotojų, jie susirado darbą ir jau beveik metus sėkmingai dirba. Kiekvienam žmogui svarbu įsilieti į bendruomenę, jaustis reikalingu, gyventi saugiuose namuose, kurti namų jaukumą, tvarkytis. Tai gerina emocinę būseną, kelia savivertę, didina pasitikėjimą savimi. Psichosocialinę negalią turintys žmonės – ne išimtis. Matome, kaip, pradėjus gyventi bendruomenėje, kinta jų santykis su aplinkiniais, kaip atsiranda daugiau užtikrintumo, drąsos priimti sprendimus.

NUOTRAUKA: Asociatyvioji nuotrauka iš Pixabay.com

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.