Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Apsaugoto būsto gyventojai mėgaujasi savarankišku gyvenimu

Michailas ir Aleksandras apsaugotame būste gyvena kaip tikruose namuose.

Apsaugoto būsto paslaugą teikianti atvejo vadybininkė Regina Lavrinovič sako, kad kaip kiekvienam iš mūsų, taip ir jos klientams, labai svarbu įsilieti į bendruomenę, jaustis reikalingais ir gyventi saugiuose, ramiuose namuose.

Moteriai antrina ir Michailas su Aleksandru, kurie net į kalbas nesileidžia paklausus, ar kada norėtų sugrįžti į ankstesnį gyvenimą globos namuose. Dvejonės, ar pavyks gyventi savarankiškai, išgaravo jau seniai – vyriškiai apsaugotame būste gyvena jau gerus metus.

Apsaugotas būstas – viena iš nuo 2020 metų Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM įgyvendinamo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ išbandomų paslaugų. Ši paslauga žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia leidžia savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius.

Šia paslauga gali naudotis iš dalies savarankiški suaugusieji, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią. Jiems išnuomojamas būstas, teikiama individuali atvejo vadybininko – socialinio darbuotojo pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje. Pabradėje šią paslaugą teikia Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija „Giedra“. Dviejuose miestelyje išnuomotuose butuose gyvena po 2 žmones.

Atsakingi darbuotojai

R. Lavrinovič pasakoja, kad abu vyrai nuolat kalbėjo, jog nori pradėti dirbti. Pasidairius Aleksandrui ir Michailui tinkamų darbo vietų Pabradėje paaiškėjo, kad nors įmonėse laisvų darbo vietų yra, tektų dirbti pamainomis, su cheminėmis medžiagomis ar panašiai, o tokios darbo sąlygos šiems vyrams netinka. Pašnekovė sako, kad dar viena priežastis, kodėl darbo teko ieškoti kitur – mažesniuose miesteliuose darbdaviai dar nepasiruošę įdarbinti negalią turinčius žmones.

Laimei, beveik metus užtrukusios paieškos baigėsi sėkmingai – vidurvasarį Aleksandrą ir Michailą įdarbino UAB „Ecoservice“. Čia jie dirba iki šiol.

„Jų užduotis – rūšiuoti iš parduotuvių atvežamas pakuotes. Darbas ne iš lengvųjų: tenka anksti keltis, važiuoti į Vilnių, tačiau vyrai puikiai susitvarko, – iš meistro girdžiu tik gerus atsiliepimus. Vyrai ne tik supranta užduotis, dirba atsakingai, bet ir pritapo prie kolektyvo, kiti darbuotojai juos irgi giria. Taigi, pirmas blynas neprisvilo“, – džiaugiasi pašnekovė. Pasak jos, vyrai lig tol nėra dirbę, todėl gautas darbas jiems išties didelis pasiekimas.

Kaip tikruose namuose

Kuo gyvenimas apsaugotame būste skiriasi nuo gyvenimo globos įstaigoje, kur gyveno anksčiau, Michailas ir Aleksandras gali pasakoti nesustodami. Pasak jų, gyvenimas globos įstaigoje yra ribojamas, negalima niekur nueiti be darbuotojo, o jeigu nori kažką nusipirkti, turi derinti su darbuotojais.

„Apsaugotame būste mes patys sprendžiame ir ką gaminti valgyti, ir kada eiti miegoti, ir kada atsikelti. Patys priimame sprendimus. Jei reikalinga pagalba, visada galime pasitarti su darbuotoja, bet vis tiek mūsų nuomonė yra svarbesnė. Tai džiugina ir verčia dar labiau stengtis. Apsaugotame būste gyvenantis žmogus turi absoliučią laisvę judėti, priimti sprendimus, planuoti savo gyvenimą“, – pasakoja vyriškiai.

Vienas iš paslaugos privalumų – ji teikiama mieste. Tai atveria didesnes savarankiškumo galimybes. Nors jei paslaugos gavėjai norėtų užsiimti kokia nors ūkine veikla, apsaugoto būsto paslaugą galima būtų teikti ir kaime.

„Didėjantis savarankiškumas prisideda ir prie gerėjančios emocinės būsenos. Žmogus jaučia, kad gyvena kaip visi, gali užsiimti patinkančia veikla. O štai didelėje globos įstaigoje nuolat tenka derintis prie kitų, tai stabdo norą judėti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, žmogus gali nueiti į renginį, kuris patinka jam, kurį pats išsirinko, o ne liepta eiti kartu su visais“, – sako R. Lavrinovič.

Pasak pašnekovės, Aleksandras ir Michailas labiausiai nerimauja dėl ateities: kas bus po pusantrų metų, kai baigsis projektas, kaip reikės susimokėti už būstą? Ji pati norėtų, kad vyrai taptų dar savarankiškesni – išmoktų nurašyti skaitiklių parodymus, sumokėti mokesčius, geriau planuotis išlaidas ir pajamas, užsiregistruoti pas gydytoją, spręsti buitinius iššūkius. Iki projekto pabaigos jiems dar yra laiko visko išmokti.

NUOTRAUKA: Michailo ir Aleksandro asmeninio albumo nuotr.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.