Atsakomybė, kuri nevargina: apsaugotame būste kuria savarankišką gyvenimą

Turėti saugius ir jaukius namus – daugelio svajonė. Deja, ne visiems lengva ją įgyvendinti. Žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, tokią galimybę suteikia apsaugoto būsto paslauga. Adakavo socialinių paslaugų namai apsaugoto būsto paslaugą teikia 15 žmonių.

Įgyvendino svajonę dirbti

Gausioje šeimoje augusi tauragiškė Onutė jaunystėje susirgo psichikos liga ir atsidūrė globos įstaigoje. Jauna mergina čia nesijautė laiminga. Jos gyvenimas ėmė keistis, apsigyvenus apsaugotame būste. Atvejo vadybininkė Asta Lingienė džiaugiasi, kad Onutei pereiti į savarankišką gyvenimą nebuvo sudėtinga. Onutė yra tvarkinga, darbšti, labai rūpinasi būsto tvarka ir švara.

„Didžiausias iššūkis buvo išmokti finansinio raštingumo – planuoti išlaidas, apsipirkti taupiai, kad pavyktų pragyventi iš sutaupytų pinigų. Labai padėjo tai, kad Onutė įsidarbino“, – sako A. Lingienė. Dirbti buvo didelė jos svajonė. Mergina dirba valytoja – šis darbas jai patinka, nes tvarkymasis suteikia malonumą. Net savaitgalį ji mieliau renkasi ne poilsį, o tvarkymąsi namie.

Apsaugotame būste Onutė gyvena kiek mažiau nei pusmetį. Per tą laiką išmoko savarankiškai apsipirkti, gaminti maistą, pasirūpinti namais. Laisvą laiką mergina leidžia su širdies draugu ir bendraudama su artimaisiais. Bendravimas jai – didelė vertybė.

Pasak A. Lingienės, Onutės pavyzdys puikiai iliustruoja apsaugoto būsto paslaugos prasmę: suradus ramybę ir tylą, namų jaukumą, galint priimti su gyvenimu susijusius sprendimus, gerėja neįgaliųjų psichologinė būsena, didėja motyvacija.

Gyvena saugų ir ramų gyvenimą

Edvardas ir Žaneta į apsaugotą būstą atsikraustė 2020-ųjų lapkritį. Jie – vieni pirmųjų šios paslaugos gavėjų. Atvejo vadybininkė Greta Genienė pasakoja, kad pora, dar gyvendama Adakavo socialinių paslaugų namuose ir bendruomeniniuose namuose, buvo labai motyvuoti, iniciatyvūs, ieškodavo sprendimų, kaip išleisti mažiau pinigų.

Nors pati pradžia apsaugotame būste jiems buvo nelengva, ypač dėl finansinių sunkumų, šiandien Edvardas ir Žaneta gyvena kur kas užtikrinčiau ir siekia savo svajonių. Apie darbą svajojusi Žaneta dirba valytoja ir yra labai vertinama darbdavių. Edvardas labai visuomeniškas – savanoriauja „Maisto banke“, „Carite“, o vasario pabaigoje pradės mokytis virėjo specialybės. Jo iniciatyva viena Tauragėje veikianti valgykla per pietus neišparduotus šiltus patiekalus atiduota sunkiau besiverčiantiems apsaugoto būsto gyventojams. Taip pat Edvardas tapo: jo darbai buvo pristatyti Tauragėje, Jurbarke, o greitu metu surengs parodą Seime.

„Edvardas ir Žaneta yra pavyzdys, kad, jei stengiesi, esi motyvuotas, – gali įveikti visas kliūtis. Gyvenimas apsaugotame būste jiems padeda sėkmingai integruotis į bendruomenę“, – džiaugiasi G. Genienė.

Jaučiasi kaip tikruose namuose

Apsaugotas būstas – paslauga, kurios tikslas sudaryti intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims sąlygas savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo.

Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Anulienė pasakoja, kad čia atsikėlę žmonės visko turėjo mokytis nuo pamatų: tvarkytis, gaminti maistą, sudaryti biudžetą, daug pastangų reikėjo dėti siekiant atkurti žmonių pasitikėjimą savimi.

K. Anulienė sako, kad nepaprastai gera matyti, kaip per pusantrų metų pasikeitė į apsaugotą būstą atsikėlę žmonės: tapo daug savarankiškesni, padidėjo jų savivertė, išaugo atsakomybės jausmas. „Apsaugotame būste žmonės gali pajusti, ką reiškia iš tiesų gyventi: čia ne tik patys rūpinasi buitimi ir auga dvasine prasme, bet ir mėgaujasi prasmingu laisvalaikiu, atranda naujų pomėgių, gali realizuoti save darbe ar bendruomenei naudingose veiklose“, – kalba pašnekovė.

Apsaugoto būsto gyventojai gyvena vieni, be darbuotojų, patys tvarkosi buitį, planuoja finansus, išlaidas, pirkinius – tuo paslauga skiriasi nuo institucinės globos. Prireikus pagalbos ir patarimų, visada gali kreiptis į atvejo vadybininką.

NUOTRAUKA: Edvardo Gasinsko asm. archyvo.