Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Austės istorija: pradėjusi nuo praktikos, šiandien yra visavertė darbuotoja

Pradėjusi nuo praktikos, šiandien Austė restorane dirba visu etatu

Negalią turinti Austė kasryt keliauja į darbą, atidaro restorano „Pirmas blynas“ virtuvę ir kepa gardžiausius blynus mieste. „Esu suaugusi ir galiu gyventi savarankiškai“, – didžiuodamasi sako ji.  Mergina labiausiai atsiskleidė, kai gavo galimybę skirtingas veiklas atlikti savarankiškai. Šiandien Austė ne tik pradeda darbo dieną virtuvėje savarankiškai, bet taip pat žengė didžiulį žingsnį asmeniniame gyvenime – išsikraustė gyventi atskirai nuo tėvų.

Šių metų rudenį sukaks ketveri metai, kaip Vilniuje veikia iš Nyderlandų atvykusio olando Timo van Wijko blynų restoranas „Pirmas blynas“. Tai vieta, kur lankytojus aptarnauja žmonės su intelekto negalia.

Timas pasakoja, kad „Pirmas blynas“ – visiems jiems pirma darbovietė, o kai kurie iš darbuotojų ar atliekančiųjų praktiką galėjo tik pasvajoti, kad kažkada turės darbą, į kurį galės žingsniuoti kasdien. Žmonės su negalia restorane imasi tokio darbo, kurį geba atlikti.

Su restorano įkūrėju Timu kalbamės apie tai, kaip per kelerius metus pasikeitė Austės gyvenimas ir kaip svarbu žmogui su negalia suteikti šansą atsiskleisti.

Timai, papasakokite, kaip jūsų įkurtame restorane „Pirmas blynas“ atsirado Austė.

Austė prisijungė prie šio restorano veiklos per projektą praktikantams. Jau po kelių savaičių tapo akivaizdu, kad mergina puikiai jausis virtuvėje. Ji greitai išmoko ruošti sriubas, suminkyti idealią tešlą blynams ir olandiškiems vafliams. Dabar ji moka ir iškepti.

Kaip Austė gyveno iki „Pirmo blyno“?

Austė jau seniai norėjo susirasti darbą, tačiau, deja, tai sekėsi sunkiai. Pastebėjau, kad Austė atsiskleidžia ir išties parodo, ką moka, tik tuomet, kai konkrečioje aplinkoje jaučiasi saugi. Galiu tik pasidžiaugti, kad būtent taip ji jaučiasi pas mus ir gali parodyti savo gebėjimus.

Kokios Austės savybės atsiskleidė šiame restorane: ką jai veikti smagiausia, o kur dar kyla iššūkių?

Austė puikiai jaučiasi virtuvėje, ypač kai ruošia padažus ir blynus. Pastebėjau, kad visų geriausiai ji jaučiasi matydama galutinį savo darbo rezultatą, pavyzdžiui, matydama jau iškeptus ir gražiai lėkštėje patiektus blynus.

Austė turbūt labai patobulėjo per šiuos dvejus darbo metus. Ar tiesa, kad pakėlėte ją pareigose?

Tikrai taip! Austė restorane lankė praktiką dvejus metus, o nuo šių metų sausio ji jau visavertė darbuotoja – pasirašėme darbo sutartį. Kodėl? Nes pamatėme, kiek daug ir kaip kokybiškai ji gali dirbti ir panorome už tai atsilyginti darbo sutartimi (šypsosi pašnekovas). Austė išties labai svarbi mūsų restorano dalis.

Kokių baimių, neramumų Austė turėjo atėjusi į „Pirmą blyną“, o kaip ji jaučiasi dabar?

Pamenu, jai buvo sunkiausia pasitikėti kolegomis, nes anksčiau mokykloje ji turėjo neigiamos patirties su klasės draugais. Dabar ji gali išties pasitikėti savimi, nes turi ne tik mėgstamą darbą ir ją vertinančius bendradarbius, bet ir pradėjo gyventi savarankiškai, atsiskyrė nuo tėvų.

Ar socialinis restoranas „Pirmas blynas“ yra daugiau nei dažniausiai pirma žmonių su intelekto negalia darbovietė?

Esame pirmasis restoranas Baltijos šalyse įdarbinantis tiek daug žmonių su negalia. Norime padėti jiems integruotis į visuomenę. 70 proc. mūsų darbuotojų turi negalią. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų restoranas yra atviras praktikuojantiems, pavyzdžiui, besimokantiems „Vilniaus Šilo mokykloje“, kurią lanko vaikai su negalia.

Taip pat organizuojame pamokas apie Dauno sindromą mokykloms. Aiškiname ir parodome, kad žmonės su negalia yra tokie pat, kaip ir kiti žmonės, – jie nori būti reikalingi, nori dalyvauti visuomenės gyvenime. Šias pamokas baigiame skaniai – kiekvienam vaikui įteikiama lėkštė su didžiuliu skaniu blynu. Matau, kaip vaikai po šių pamokų išeina laimingi ir visai kitaip galvodami apie žmones su negalia.

Restorano „Pirmas blynas“ įkūrėjo Timo patarimai, kaip bendrauti su žmogumi, turinčiu intelekto negalią:

– prisiminkite, kad visi žmonės su intelekto negalia – skirtingi,

– skirkite laiko susipažinti,

– kalbėkite su pačiu žmogumi, nenuvertinkite,

– bendraudami būkite konkretūs, venkite abstrakčių frazių,

– nenuvertinkite žmogaus galimybių,

– atsipalaiduokite – matykite žmogų, ne jo negalią.

NUOTRAUKA: „Pirmo blyno“ archyvo nuotr.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.