BENDRUOMENINIUOSE NAMUOSE VAIKAI KURIASI KAIP SAVUOSE

Radviliškio rajone tikimasi proveržio dar vienoje srityje, kurioje iki šiol mūsų kraštas šiek tiek atsiliko nuo kaimyninių rajonų, – tai bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie pakeis uždaromus Radviliškio vaikų globos namus „Nykštukas“.

Rajono valdžia artimiausiu metu ruošiasi pirkti net penkis gyvenamuosius namus, kuriuos ketina pritaikyti jaukesniam ir patogesniam tėvų globos netekusių vaikų gyvenimui.

Globos namų pertvarka jau kvėpuoja į nugarą

Nuo kitų metų sausio 1 dienos Radviliškio vaikų globos namai „Nykštukas“ ilgalaikei globai nebegalės priimti naujų vaikų, likusių be tėvų globos. Iki 2020 metų pabaigos globos namuose dar galės gyventi tik tie vaikai, kurie čia pateko anksčiau, ir dar neatsirado globėjų, norinčių juos priimti į savo šeimas ar šeimynas.

Jeigu iki 2020 metų pabaigos vaiko nepavyksta sugrąžinti į biologinę šeimą ar apgyvendinti pas globėjus ar įtėvius, tada jis turės būti įkurdinamas bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kuriuose mėginama sukurti įprastos šeimos gyvenimo modelį.

Kadangi Radviliškio rajono savivaldybėje iki šiol nėra nė vienų bendruomeninių vaikų globos namų, o institucinė globos namų pertvarka jau kvėpuoja į nugarą, rajono valdžia susizgribo kuo skubiau užpildyti šią spragą.

Ruošiasi pirkti penkis namus

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys informavo, kad artimiausiu metu planuojama nupirkti penkis gyvenamuosius namus ir juos pritaikyti pagal bendruomeninių vaikų globos namų poreikius. „Jau yra parengtos viešojo pirkimo sąlygos, kitą savaitę viešai bus paskelbta apie patalpų pirkimą“, – sako vedėjas.

D. Brazys tikisi, jog pavyks surasti tinkamus namus, nors pripažįsta, kad labai lengva nebus, nes pastatas turi atitikti specialius reikalavimus: jame galės gyventi ne daugiau kaip 8 vaikai, kiekvienam iš jų turi tekti ne mažiau kaip po 14 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, nuo namo turi būti lengvai pasiekiama švietimo įstaiga, kad vaikai galėtų dalyvauti popamokinėje veikloje, pastatas negali būti labai nusidėvėjęs – likutinė jo vertė turi siekti ne mažiau kaip 60 procentų.

„Esame įsprausti į tam tikrus rėmus, nes Radviliškio mieste namo neįpirksime, čia jis kainuoja mažiausiai 100 tūkstančių eurų. Šeduvoje panašus pastatas irgi kainuotų mažiausiai 70-80 tūkstančių eurų, o tai labai brangu, nes valstybė savivaldybei kompensuos daugiausiai iki 38 tūkstančių eurų už vieną namą. Todėl daugiau vilčių tinkamus pastatus rasti mažesniuose miesteliuose, kuriuose veikia mokyklos, – tai Baisogala, Šiaulėnai, Grinkiškis, Sidabravas“, – vardija Socialinės paramos skyriaus vedėjas.

Įkurtuvių tikisi 2020 metų vasarą

D. Brazys pripažįsta, kad nepavyks nupirkti tokių namų, kurie iš karto atitiktų būsimų bendruomeninių vaikų globos namų poreikius, todėl Radviliškio rajono savivaldybė yra numačiusi, kad kiekvienam pastatui gali prireikti papildomai po 30 tūkstančių eurų investicijų.

„Jeigu namas bus šildomas tik kietuoju kuru, juk nesamdysime kūriko, todėl reikės įvesti dujinį šildymą, o tai vėl papildomos išlaidos. Ne visuose namuose yra ir vanduo bei kanalizacija, todėl žiūrėsime, kad tose gatvėse bent jau būtų galimybė prisijungi prie vandens ir nuotekų tinklų. Jeigu name gyvens aštuoni vaikai, reikės ir antro tualeto bei vonios kambario, o tokių namų irgi nėra labai daug, todėl ir čia prireiks papildomų investicijų“, – būsimus buitinius rūpesčius planuoja Socialinės paramos skyriaus vedėjas.

Pasak jo, jeigu nepavyks rasti tinkamų gyvenamųjų namų, bendruomeniniams vaikų globos namams bus ieškoma butų – keturių kambarių ir dar didesnių. „Jeigu pirkimai įvyks sklandžiai, planuojame, kad bendruomeniniai vaikų globos namai duris atvers jau 2020 metų vasarą. Žinoma, tai priklausys ir nuo to, kiek reikės remonto“, – tikisi D. Brazys.

Atsiranda teigiamas žmonių požiūris

Vedėjo pasiteiravome, ar jis nebijo, kad aplinkiniai gyventojai pasipriešins valdžios sumanymui jų pašonėje įkurdinti bendruomeninius vaikų globos namus, nes tokių pavyzdžių šalyje jau būta ne vieno.

„Aš pats su atsakingais darbuotojais važinėjau po seniūnijas ir per susitikimus su bendruomenėmis supažindinau žmones su planuojama pertvarka. Per susitikimus aiškiai pasakiau, kad jeigu bendruomenė yra nusistačiusi prieš globojamus vaikus, tai tegul viešai tai pasako. Aš visiems aiškiai pasakiau, kad jeigu matysim, jog kažkuri bendruomenė nenori globojamų vaikų, tai mes tame miestelyje namų nepirksime – niekas nenori konfliktų. Juk vaikai nekalti, kad jie atsidūrė tokioje gyvenimo situacijoje. O jeigu likimo nuskriaustas vaikas aplinkinių žmonių bus nepageidaujamas, tai patirs dar didesnį stresą“, – sako D. Brazys.

Vedėjas džiaugiasi, kad nė viena rajono bendruomenė nepasisakė prieš bendruomeninių vaikų globos namų įkurdinimą. „Džiugina tai, kad atsiranda teigiamas žmonių požiūris, o į susitikimus atėjo daug jaunų žmonių, kurie aktyviai domėjosi, kaip tapti globėju ar įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus“, – pasakoja pašnekovas.

Radviliškiečiams nereikės išradinėti dviračio

Bendruomeninius vaikų globos namus steigiantiems radviliškiečiams puikus to pavyzdys – Kelmės rajonas, Lupikai, kuriuose jau veikia bendruomeniniai vaikų globos namai „Šypsena“, atidaryti prieš gerus metus.

Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Tifelienė pasakoja, kad šie bendruomeniniai vaikų globos namai buvo įrengti renovavus buvusį ambulatorijos pastatą.
„Pastato remontas užtruko šiek tiek ilgiau nei planavome, mat paaiškėjo, kad reikės daugiau investicijų nei skaičiuota iš pradžių. Konsultavomės su Socialinių paslaugų priežiūros departamento specialistais, kad nekiltų problemų dėl licencijos suteikimo, semdamiesi patirties apsilankėme ne vienuose jau veikiančiuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Kadangi tokius namus įrenginėjome pirmą kartą, nerimavome, kaip seksis dirbti surinktai darbuotojų komandai, kaip elgsis čia apsigyvenę vaikai, ar pavyks draugiškai sutarti su šalia esančiais kaimynais. Juk bet kokie pokyčiai vaikams, kaip ir suaugusiesiems, kelia nerimą, todėl prie minties, kad reikės persikelti į kitus namus, juos pratinome po truputį. Laimei, vos nuvežus vaikus apžiūrėti įrengtų namų – abejonės dingo, juo labiau, kad visi darbuotojai jiems buvo pažįstami“, – prisimena V. Tifelienė.

Vaikams – žymiai geresnės sąlygos gyventi

Šiuo metu Lupikų bendruomeniniuose vaikų globos namuose „Šypsena“ gyvena 8 vaikai, dirba 2 socialiniai darbuotojai ir 4 socialinio darbuotojo padėjėjai. Anot V. Tifelienės, šiuose globos namuose verda bet kuriai šeimai įprastas gyvenimas: sprendžiami kasdieniai rūpesčiai, ruošiami namų darbai, gaminamas maistas, tvarkomasi buityje. Laisvalaikiu, per atostogas ar savaitgaliais darbuotojai su vaikais vyksta į renginius, spektaklius, kino filmus, lanko muziejus, o vasarą uogauja, maudosi, stovyklauja, skanauja savo sodo ir daržo gėrybių.

„Esu tikra, vaikams tokiuose namuose gyventi daug geriau nei didelėje institucijoje. Čia jie turi daugiau privatumo, mažiau triukšmo“, – įsitikinusi pašnekovė.

V. Tifelienė neslepia, kad kaimynai iš pradžių šiek tiek baiminosi globojamų vaikų kaimynystės. „Ir mes patys šiek tiek baiminomės, kaip pavyks sutarti su kaimynais. Tačiau iki šiol problemų nekilo. Manau, kad žmonių reakcijas sąlygoja jų požiūris į globojamus vaikus – kai jų nepažįsti, tuomet ir neramu“, – mintimis dalijasi Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams.

Anot jos, kol kas Kelmės rajono savivaldybėje tokie namai yra vieninteliai, tačiau savivaldybės administracija jau ieško namo, kuriame bus įrengti dar vieni bendruomeniniai vaikų globos namai.

„Radviliškio naujienos” inf.