DARBDAVIAI GRIAUNA MITUS: NEĮGALIEJI GALI DIRBTI
Neįgalieji, turintys proto ir (ar) psichikos negalią, gali dirbti – tai patvirtina ne vienas pavyzdys. Vilniuje veikia restoranas „Pirmas blynas“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ vykdo projektą „Kavos galia“, Alytuje įsteigta kepyklėlė, kur asmenys su intelekto sutrikimais kepa skanius konditerijos gaminius, ir „Lobių dirbtuvės“, kur tie patys žmonės su intelekto sutrikimais gamina ir parduoda medžio gaminius, veda edukacijas. Pasak šių iniciatyvų sumanytojų, projektai ne tik suteikia galimybę negalią turintiems žmonėms pasijusti visaverčiais visuomenės nariais, bet ir ugdo toleranciją, supratimą, kas yra proto ir psichikos negalia.
Restoranas „Pirmas blynas“ sostinėje duris atvėrė 2018 metais. Tai ne tik vieta, kur galima skaniai pavalgyti, bet ir socialinę misiją vykdanti įstaiga. „Pirmo Blyno“ komanda ypatinga: čia padavėjais ir virtuvės šefo padėjėjais dirba žmonės, turintys negalią. Restorano įkūrėjas olandas Timas van Wijkas, turintis socialinio darbuotojo bakalauro laipsnį, siekia, kad visuomenė suprastų: dirbti turint negalią yra visiškai normalu.
„Mano tikslas – didinti sąmoningumą šiuo klausimu. Noriu parodyti, jog žmonės, turintys negalią, gali dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius. Užsienyje tokios kavinės jau yra pakankamai įprastos, o Lietuvoje dar trūksta švietimo, supratimo, kad žmonės su proto ar psichikos negalia yra visaverčiai visuomenės nariai“, – pasakojo T. van Wijkas.
Šiuo metu kavinėje „Pirmas blynas“ dirba septyni žmonės: du virėjai ir penki neįgalieji. Pasidomėjus, kaip neįgaliesiems sekasi dirbti, T. van Wijkas džiaugėsi, kad su užduotimis jie susitvarko puikiai.
„Galbūt pradžioje buvo sunkumų, gal jie yra šiek tiek lėtesni, bet, manau, sekasi puikiai. Jie yra nuostabūs darbuotojai ir man nesvarbu, kad jie turi negalią, kokia tai negalia, nes aš žiūriu į tai, ką žmonės gali, o ne ko negali, – sakė pašnekovas. – Ir klientai žiūri labai teigiamai. Iš pradžių kai kurie netiki, kad asmuo su negalia tikrai pagamins jiems pietus, bet kai gauna užsakymą, būna maloniai nustebinti.“
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova pritaria, kad svarbu ugdyti visuomenės suvokimą, jog neįgalus asmuo yra visavertis visuomenės narys. Siekiant šio tikslo, sumanytas projektas „Kavos galia“. Projekte dalyvaujantys intelekto sutrikimų turintys asmenys gamina kavą įvairiuose renginiuose, šventėse, susibūrimuose ir vaišina visus kavos mėgėjus.
„Tai ne tik kavos gaminimas, tai – bendrystės galia, pažintis su proto negalią turinčiais asmenimis, jų galiomis“, – sakė „Vilties“ vadovė.
Panašios iniciatyvos vykdomos ne tik Vilniuje. 2017 metais Alytuje įsteigta kepyklėlė, kurioje įdarbinti 8 neįgalieji. Netrukus po to mieste duris atvėrė ir neįgaliųjų keramikos dirbtuvės.
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras džiaugėsi, kad ši iniciatyva prisideda prie neįgaliųjų savivertės augimo. Tiesa, šiuo metu kepyklėlė uždaryta, bet alytiškiai jau laukia, kada ji vėl atvers duris. Tai turėtų įvykti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. V. Zubras išreiškė viltį, kad ateityje prie kepyklėlės ir „Lobių dirbtuvių“ veiklos prisidės ir verslininkai.
Visuomenė į žmones, turinčius proto ir (ar) psichikos negalią, vis dar žiūri su abejone: ar jie sugebės? T. van Wijkas, D. Migaliova ir V. Zubras vieningai sutaria: neįgalieji gali tiek pat, kiek bet kuris sveikas žmogus, tik reikia suteikti jiems galimybių. Pasak pašnekovų, neįgalieji, pradėję dirbti, patiki savo jėgomis, pasijunta reikalingi, atsiranda motyvacija veikti, būti aktyviems, o visuomenei minėtos iniciatyvos leidžia suprasti, kad negalia – ne kliūtis darbinėje veikloje.