GAUDAMI PAGALBĄ, SUNKIĄ NEGALIĄ TURINTYS ASMENYS SPRENDIMUS GALĖS PRIIMTI PATYS
Mums įprasta, kad kasdienio gyvenimo bei svarbesnius sprendimus suaugusieji asmenys priima patys, tačiau tai gali daryti ne visi. Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, tuomet pats asmuo sprendimų priimti nebegali, pavyzdžiui, jam gali būti panaikinta teisė balsuoti rinkimuose, neleidžiama sudaryti darbo sutarčių ir taip toliau. Ar tai teisinga? Galbūt asmuo sprendimus galėtų priimti pats, jei jis gautų tinkamą pagalbą ir jis nebūtų pripažintas neveiksniu? Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. priimta Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmasis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, teisiškai įpareigojantis jį ratifikavusias valstybes skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad neįgalieji visais atvejais turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.
Pagalbos priimant sprendimus paslauga neįgaliesiems suteikia galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Tokia pagalba negali tapti sprendimo priėmimu už žmogų dėl kurio sprendžiama, arba kitaip vadinamu “pakaitiniu sprendimu”. Pakaitinis sprendimų priėmimas reiškia, kad iš asmens atimama teisė priimti savo sprendimus, o sprendimus už jį priima kiti asmenys (šeimos nariai, sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, globėjai/rūpintojai). Tuo tarpu pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos pagalba, sprendžiant dėl asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei neturtinių klausimų, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis. Pačios paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse.
Ši paslauga turėtų būti pasiūlyta ir teikiama iš karto, kai šeima kreipiasi į savivaldybę dėl asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jeigu nustatoma, kad asmeniui trūkstą gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, artimieji turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse.
Pati pagalba priimant sprendimus grįsta žmogaus su negalia valia ir norais, numatant ir suteikiant pagalbos priemones, tinkamiausias teisiniam asmens veiksnumui įgyvendinti, bei vadovaujantis tam tikrais principais. Pasitikėjimu grįstos pagalba priimant sprendimus principas – kliento pagalbininku gali būti asmuo, kuriuo klientas visiškai pasitiki. Kitas principas – kiekvieno žmogaus valios pripažinimas – visi individai turi valią, kuri gali būti išreikšta pačių asmenų, ar interpretuota iš(si)aiškinta kitų asmenų; sprendimo pagrindas – jį priimančio asmens valia ir asmeninė motyvacija. Dar vienas principas – pagalbos tikslingumas, sąsajos su kliento gyvenimo aplinkybėmis ir individualizavimas – pagalba priimant sprendimus teikiama asmeniui išsiaiškinus individualų pagalbos poreikį. Tokia pagalba nėra privaloma, tačiau ji teikiama pilnam asmens dalyvavimui ir jo lygioms galimybėms kuo geriau užtikrinti, pagalba individualizuojama atsižvelgiant į asmens poreikius bei sąsajas su asmens artimiausia aplinka, jo gyvenimo aplinkybėmis. Turi būti vengiama interesų konflikto tarp kliento ir pagalbininko – pagalbininkas, teikdamas paslaugas, elgiasi objektyviai, skaidriai ir deda visas pastangas tinkamam pareigų atlikimui. Interesų konfliktu teikiant pagalbos priimant sprendimus paslaugas suprantamas pagalbininko veikimas jo paties ar trečiosios šalies naudai, prieštaraujant kliento interesams. Komunikacijos, kaip pagrindo laisvam ir informuotam sprendimui priimti, svarbos principas – pagalbos priimant informuotus sprendimus esmė – kokybiška komunikacija, galinti reikštis poreikiu gauti daugiau informacijos, kad asmuo galėtų suprasti ir priimti sprendimą. Tam gali reikėti informaciją pateikti lengvai suprantama kalba, pasitelkti augmentuotą (papildytą) ar alternatyviąją komunikaciją, poreikiu aptarti sprendimus bei išsiaiškinant alternatyvius sprendimus, poreikiu gauti pagalbos išreiškiant save, savo norus bei motyvaciją, poreikiu gauti pagalbą kreipiantis į trečiuosius asmenis dėl savo sprendimų įgyvendinimo/realizavimo (pvz., bendraujant su sveikatos priežiūros ar finansinių paslaugų tiekėjais, kt.). Teisės priimti asmeninius sprendimus nepaneigiamumo principas suprantamas taip, kad kitų asmenų interesai ir vykdomos pareigos ar atsakomybės niekaip nepateisina asmens sprendimų priėmimo teisės atėmimo.
Taip pat teikiant pagalbą priimant sprendimus turi būti laikomasi dar dviejų principų – gebėjimų priimti sprendimus vystymo potencialo pripažinimo bei rizikos vertinimo.
Pagalbą priimant sprendimus teikiantis asmuo (pagalbininkas) pirmiausia padeda klientui suprasti sprendimui priimti reikalingą informaciją atitinkamoje gyvenimo srityje (pasitelkdamas lengvai skaitomos ir suprantamos kalbos formatą, augmentuotos ar alternatyvios komunikacijos priemones), padeda klientui priimti sprendimą atitinkamoje gyvenimo srityje, grįstą sprendimą priimančio asmens valia bei pageidavimais, identifikuoja ir padeda apsvarstyti sprendimo alternatyvas bei pristato kliento poziciją ir/ar sprendimą atitinkamoje gyvenimo srityje tretiesiems asmenims bei asistuoja klientui komunikuojant su trečiaisiais asmenimis.
Teikdamas pagalbos priimant sprendimus paslaugą, pagalbininkas skatina asmenį su negalia atpažinti savo gebėjimus ir juos realizuoti kuo savarankiškiau.
Be abejo, asmeniniai sprendimai gali prieštarauti pagalbininko ar pagalbininkų rato pateiktoms rekomendacijoms, tokiu būdu pripažįstant ir asmeninę nuomonę, atsakomybę bei su priimamu sprendimu susijusią galimą riziką. Tačiau tikimasi, kad gavęs patarimą prieš priimant sprendimą asmuo tai įvertins ir priims tinkamesnį sprendimą, nei būtų priėmęs be pagalbos.
Šiuo metu pagalbos priimant sprendimus teisinės normos įtvirtintos Civiliniame kodekse. Stebint situaciją dėl asmenų pripažinimo neveiksniais tam tikroje srityje, pastebime, kad pagalba priimant sprendimus įteisinama itin vangiai. 2018 m. Asmenų, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre buvo 8399 asmenys. Vien per 2018 m. Registre įregistruoti 1769 asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, ir asmenys, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas. Tuo tarpu 2018 m. buvo pasirašyta ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre įregistruota tik 11 asmenų, sudariusių pagalbos priimant sprendimus sutarčių. Tikėtina, kad pagalbos priimant sprendimus paslauga sudarys sąlygas daugeliui asmenų išvengti neveiksnaus asmens statuso.
Pagalbos priimant sprendimus paslauga įtraukta į projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra “ remiamas veiklas.
Informacijos apie galimybę dalyvauti partnerių atrankoje galima rasti Neįgaliųjų reikalų departamento internetiniame tinklalapyje, paspaudus šią nuorodą: http://www.ndt.lt/neigaliuju-reikalu-departamentas-skelbia-projekto-nuo-globos-link-galimybiu-bendruomeniniu-paslaugu-pletra-partneriu-atrankos-konkursa/
Suprasdami, kad pagalba priimti sprendimus yra visiškai nauja paslauga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje (panašaus pobūdžio paslauga yra teikiama Islandijoje, Čekijoje, Latvijoje ir dar keliose šalyse) esame numatę suorganizuoti mokymus pagalbininkams priimti sprendimus.