Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Iššūkis – sugrąžinti džiaugsmą į tėvų gyvenimą

raidaPrieš penkerius metus pradėję veiklos pertvarką Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai artėja prie finišo tiesės. Įstaiga tampa vis labiau atvira šeimoms, auginančioms individualių poreikių turinčius vaikus, rašo portalas Klaipeda.diena.lt

Palaipsniui įstaigoje mažinamas planinis vietų skaičius ir diegiamas naujų paslaugų spektras vaikui ir šeimai. Šiandien yra 16 institucinės globos vietų, o nuo kitų metų pradžios jų sumažės perpus – liks tik 8 vietos.

Šios paslaugos bus teikiamos vaikams, kuriems reikia ypatingos sveikatos priežiūros specialistų pagalbos, t. y. gydymo, nuolatinės slaugos, priežiūros. Šiuo metu be tėvų globos likusiems vaikams Lietuvoje ir užsienyje ieškoma šeimų, norinčių įsivaikinti.

„Deinstitucionalizacijos procesas prasidėjo nuo 2014 m. Pajutome, kad būtina keisti veiklos pobūdį. Pradėjome teikti ankstyvosios reabilitacijos paslaugas vaikams, augantiems šeimose.

Atkreipėme dėmesį, kad kasmet daugėja vaikų, kuriems reikia specialistų pagalbos. Sveikintina tai, kad tėveliai kuo anksčiau kreipiasi pagalbos ir nelaukia, kol vaikas išaugs”, – pokyčių pradžią prisiminė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė.

Sunkia ir nepagydoma liga sergančių vaikų tėvai rūpinasi visą parą. Bemiegės naktys – dažno kasdienybė, tad ilgainiui toks nuovargis palieka savo žymių.

Sukaupę ilgametę patirtį prižiūrint įvairių sveikatos bėdų turinčius vaikus, Kūdikių namai atsigręžė į tokius tėvus ir įkūrė Paliatyvosios pagalbos dienos centrą. Čia 12 valandų ar ilgesniam laikui savo vaiką galima patikėti profesionalių specialistų globai.

„Mūsų tikslas – pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas: numalšinti skausmą, sukurti komfortišką aplinką, pagal galimybes ugdyti ar kitaip pagerinti gyvenimo kokybę. Per tas 12 valandų, kai tėvai mums patiki vaiką, teikiame visapusišką pagalbą – gydymo, slaugos, reabilitacijos, priežiūros, pagal poreikį užtikriname visas galimas terapijas“, – pasakojo vyriausioji slaugytoja Renata Kairienė.

Direktorė pastebėjo, kad dalis tėvų, gimus neįgaliam vaikui, linkę užsidaryti tarp keturių sienų. Tad įstaiga stengiasi sudaryti tokias sąlygas, kad tėvai galėtų atsikvėpti, susitikti su draugais, pailsėti, skirti šiek tiek laiko sau.

Psichologė Milda Cibulskytė pasakojo, kad Paliatyviosios pagalbos skyriuje jai rečiau tenka dirbti su vaikais – čia būna vienetai tokių, su kuriais pavyksta užmegzti kontaktą. Tad jos darbas būna orientuotas į tėvus.

„Didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka susidurti, – tėvams sunku priimti pagalbą. Jie linkę visas savo jėgas ir energiją skirti vaiko priežiūrai ir numoja ranka į savo poreikius. Mūsų vizija, kad visos teikiamos paslaugos būtų skirtos ne tik vaikams. Norime atiduoti duoklę ir tėvams“, – aiškino psichologė.

Kol specialistai dirba su vaikais, psichologė mamoms surengia atsipalaidavimo terapiją ar pokalbius, kur tėvai vieni su kitais gali pasidalyti savo patirtimi. O kalbos ir bendrų temų jie turi sočiai.

M.Cibulskytė apgailestavo, kad, pakvietus į individualias konsultacijas, tėvai dažnai atsisako pagalbos, motyvuodami, kad jau susitaikė su vaiko negalia.

„Tačiau iššūkių kyla auginant ir sveiką vaiką. Net auginant sveikus vaikus tėvams kartais reikia pailsėti. Kai šeimoje auga neįgalus vaikas, poilsis ir atokvėpis tampa dar svarbesnis. Kai tėvai yra psichologiškai stiprūs, geriau jaučiasi ir vaikas“, – argumentavo specialistė.

Net labai savo vaiką mylintys tėvai negali atstoti visų specialistų pastangų. Įstaigos darbuotojai pasakojo ne vieną sėkmės atvejį, kai sunkios negalios sukaustytas vaikas nupiešia piešinį, autizmo sutrikimą turintis išmoksta pasirūpinti savimi arba atsisveikina su savo baimėmis.

„Kai gimsta neįgalus vaikas, tėveliai pirmais metais bando tai kompensuoti didžiule meile ir dėmesiu, nuolatiniu buvimu kartu, bet, vaikui augant, didėja ir našta. Tėvai pervargsta, ir tik tada pradeda ieškoti pagalbos. O kartais pasiekia tokią ribą, kai viskas tampa nebesvarbu, – apgailestavo vyriausioji socialinė darbuotoja Ginta Stončiuvienė. – Norėtųsi, kad tėvai nuo pat pradžių naudotųsi teikiama pagalba, tada ir gyvenimo našta nebus tokia sunki. Trumpas atokvėpis suteikia jėgų toliau tinkamai rūpintis vaiku.“

Pastebima, kad neįgalius vaikus auginantys tėvai kartais jaučiasi kalti vaiko priežiūrą patikėdami kitiems arba bijo sulaukti priekaištų iš aplinkinių ar senelių. Tokios nuomonės susiformavimui dažniau įtakos turi vyresnės kartos žmonės.

Tuomet pasiūloma kartu atsivežti ir senelius. Pamatę, kad anūkas jaučiasi gerai, jie nusiramina.

Įstaigoje trečius metus teikiama trumpalaikės socialinės globos paslauga „Atokvėpis”. Tėvai, auginantys vaikus su sunkia negalia nuo gimimo iki 12 metų, turinčius psichinę arba proto negalią, nuo 12 iki 18 metų, turinčius kompleksinę negalią (protinę ir fizinę negalias), pasirinktam laikotarpiui čia gali palikti savo vaiką su nakvyne arba be jos.

„Esame lankstūs, prisitaikome pagal poreikius. Vaikai maitinami, apgyvendinami, ugdomi higienos, socialiniai, darbo įgūdžiai, pasirūpinama vaikų užimtumu. Darbo dienomis su vaikais po valandą dirba kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai, psichologai.

Einame į sensorikos kambarį, turime interaktyvias grindis, laviname stambiąją ir smulkiąją motoriką. Vaikams stengiamės padėti per žaidimą, pramogas deriname su nauda. Pavyzdžiui, žaisdami X-boxu laviname judesius. Norisi vaikams suteikti pramogų, laisvės, kad jie galėtų atsipalaiduoti ir pailsėti nuo mokyklos“, – apie įstaigos kasdienybę pasakojo G.Stončiuvienė.

Išnaudojama ir graži aplinka: vaikai gali stebėti gamtą, kvėpuoti pušyno oru, tyrinėti aplinką, vasarą traukia prie jūros. Kartais į kiemą atliuoksi voverės, sukeliančios daug džiaugsmo.

Ankstyvosios reabilitacijos paslauga įstaigoje – viena populiariausių. Šio skyriaus vedėja, fizinės ir medicinos reabilitacijos gydytoja Valerija Urbienė patikslina, kad ankstyvosios reabilitacijos paslauga skirta ne tik raidos sutrikimų turinčiam vaikui nuo gimimo iki septynerių metų, bet ir visai šeimai.

„Kiekvienai šeimai vaikas yra tam tikras iššūkis. Kartais vaiko raida atsilieka arba vaikas yra kitoks. Specialistai padeda, kaip su tuo susitvarkyti. Pataria, kaip su vaiku žaisti, kaip sukaupti dėmesį, kaip skatinti kalbinę išraišką, lavinti pažintinę sritį“, – paaiškino gydytoja.

Apie antruosius gyvenimo metus tėvus dažniausiai neramina kalba. Vyresniems vaikams dažniau būna mišrūs raidos sutrikimai. Pastaruoju metu daugėja autizmo spektro sutrikimų – tai nėra liga, tik vaikas auga su tam tikrais savitumais.

„Darbas su tokiais vaikais – gana sudėtingas, o tėveliams – tikras iššūkis, kaip susitvarkyti, susitarti ir susiplanuoti dieną. Jiems sunkiausia būna socialinė adaptacija. Esama įvairių būdų, kaip padėti tokiems vaikams“, – patikino gydytoja.

V.Urbienė taip pat pasidžiaugė savo komanda, kurioje dirba labai profesionalios, geranoriškos specialistės, orientuotos padėti vaikui ir šeimai.

„Į kiekvieną vaiką yra savas takas. Jei kyla nerimas dėl raidos, vertėtų ateiti ir pasikonsultuoti“, – patarė gydytoja.

Trumpai apie paslaugas

Ankstyvosios reabilitacijos skyrius savo veiklą pradėjo 2014 m. Teikia nemokamas antrinio lygio ambulatorines vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas vaikams nuo gimimo iki septynerių metų amžiaus, turintiems motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių bei šių vaikų tėvams / globėjams / įtėviams.

Skyriuje dirba įvairių sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurios tikslas – užtikrinti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, vykdyti šių sutrikimų ir vaikų neįgalumo antrinę prevenciją, sutrikusios raidos vaikų kompleksinę reabilitaciją bei jų integraciją į visuomenę ir švietimo sistemą. Kasmet skyrius sulaukia vis daugiau šeimų, auginančių vaikučius, kuriems reikalinga įvairiapusė specialistų pagalba. 2018 m. paslauga suteikta 349 šeimoms.

Unikali paslauga šeimoms, auginančioms vaikus su fizine, proto ar psichikos negalia, yra „Atokvėpis“, kai šeima dėl įvairių priežasčių, pervargimo, ligos, atostogų, komandiruotės, intensyvaus darbo ar paprasčiausio noro skirti laiko sau ir draugams negali prižiūrėti vaiko. Šiuo metu paslauga teikiama 21 šeimai. Paslaugos teikimo trukmė priklauso nuo šeimos poreikių. Sukurta jauki, atliepianti kiekvieno vaiko individualius poreikius aplinka.

Kompleksinių paslaugų vaikų dienos užimtumo centras nuo praėjusių metų liepos teikia nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas nuo 3 iki 6 metų amžiaus vaikams, kuriems nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai ir (ar) įvairiapusiai raidos sutrikimai, ir jų šeimoms.

Dirbama komandiniu principu, kurio tikslas – skatinti pozityvią vaikų vystymosi dinamiką, teikiant individualias ir grupines struktūrizuoto ugdymo terapijas, formuojant vaiko kasdienius ir bendruomeninius įgūdžius, stiprinant jų adaptaciją ir socialinius ryšius visuomenėje.

Paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro skyrius įkurtas praėjusiais metais, kuriame kvalifikuotų specialistų komanda itin rūpinasi mažaisiais pacientais, sergančiais aktyvia, progresuojančia, toli pažengusia liga, kai prognozė ribota ir gydymo tikslas – gyvenimo kokybės užtikrinimas.

Teikiant pagalbą neapsiribojama vien ligos simptomų gydymu, kartu yra teikiama ir dvasinė, psichologinė bei socialinė parama ligoniukui ir jo artimiesiems. Komandai rūpi apglėbti meile bei rūpesčiu sunkiai sergančiuosius, jų šeimas ir artimuosius.

Visą Sandros Lukošiūtės straipsnį kviečiame skaityti: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/issukis-sugrazinti-dziaugsma-i-tevu-gyvenima-910080.