KABINTIS Į GYVENIMĄ JAUNUOLIAMS PADEDA GLOBOS SISTEMOS NAUJOVĖ – PALYDIMOJI GLOBA

Sulaukęs 18-os vaikas išeina į savarankišką gyvenimą. Nesvarbu – iš gimtųjų namų ir iš po  rūpestingų tėvų sparno, ar iš globos įstaigos, globėjų šeimynos – tas išėjimas vienodai keliantis nerimą. To nerimo juo daugiau, kai žinai, kad nebelauks ne tik jauki tėvų pastogė – net ir globos namų auklėtojai jau rūpinsis kitais, jaunesniais, o tau savarankiškai gyventi teks pradėti vienam.

Taip buvo, bet laimė, jau nebėra. Ir taip nenutiko Rimai (vardas pakeistas), šiuo metu besikuriančiai vienoje rajono seniūnijoje. Lankantis jaunos merginos namuose, kuriuose kurtis jai padeda palydimosios globos specialistai, akivaizdžiai matai, kaip institucinės globos sistemos naujovė – palydimoji globa jau palikus globos namus – padeda kabintis į gyvenimą vos 18-os slenkstį peržengusiems jaunuoliams.

Pilnametis – dar ne suaugęs

Pastarieji metai, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, Lietuvoje buvo bene aktyviausi. Ir vienas iš kardinalių šios srities pokyčių – priimta tvarka „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“, kuri išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Taip buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas, iškeliant vaikus gyventi į butus, šeimynomis. Pradėta plėtoti ir viena iš naujovių – palydimoji globa jau palikus globos namus. Jos tikslas – suteikti jaunuoliams ne tik laikinąjį būstą, bet ir teikti konsultacijas, psichologinę pagalbą – tiesiog padėti gyventi savarankiškai ir integruotis į visuomenę.

Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis sako, jog kasmet šie namai į gyvenimą išleidžia arti 10-ies jaunuolių. Sampratą, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas, direktorius vadina neteisinga. Nes kiekvienas suaugusysis žino, jog savarankiškumas neatsiranda vien kalendoriui parodžius pilnametystę, ir vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukę 18-os. Jauniems žmonėms vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama.

Vienok jaunuoliams iš globos namų, sulaukus pilnametystės, o jeigu dar mokosi – iki sulaukia 21 metų, valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai.

„Jie gauna įsikūrimo pašalpą – 2850 eurų, bet vien piniginės pagalbos neužtenka. Savarankiškai gyventi išėjusiam jaunuoliui reikia įsigyti baldus, pasirūpinti malkomis, tvarkyti savo finansus, mokėti mokesčius ir t. t. Ir mūsų darbuotojai jau gerai žino, kaip sunku dažnam būtų tai padaryti, jei nebūtų į ką kreiptis patarimo“, – pasakoja direktorius.

Padėjo ne vienas žmogus

Direktoriaus žodžius patvirtina ir Rima, pas kurią važiuojame į vieną rajono seniūniją.

Mergina prisipažįsta, jog dar gyvendama globos namuose galvojo, kaip būtų gera išėjus iš jų turėti savo stogą virš galvos. Bet, žinodama nekilnojamojo turto kainas, sako tikrai negalvojusi, kad ta svajonė išsipildys. O ji išsipildė: jau nuo rugpjūčio Rima kuriasi savo namuose – bute, kurį už neįtikėtinai mažą kainą jai pavyko įsigyti. Tai 18-metei išties būtų sunkiai pasiekiama, ir ne tik dėl pinigų stygiaus, bet ir dėl to, kad reikia žinoti į ką kreiptis, kokios pagalbos ir kur ieškoti.

Vedžiodama po savo namus mergina pasakoja, jog be gyvenimišką patirtį turinčio geranoriško žmogaus pagalbos ir patarimų pradėti savarankišką gyvenimą būtų buvę, oi, kaip nelengva. Štai ir kaminą reikėjo iš naujo sumūryti, ir kanalizacijos įvedimas į seną namą būtų buvęs ne pagal išgales. Vietos seniūnui tarpininkaujant, „Šilutės vandenų“ vadovai sutiko nemokamai įvesti kanalizaciją. Tapetų ir baldų parūpino nuolatinis šių globos namų  rėmėjas – Viktorijos Grajauskienės paramos fondas. O ką jau kalbėti apie vietinį gyventoją, kuris merginai paaukojo išties solidžią sumą, bet nenorėjo, kad jo pavardė būtų žinoma.

„Čia dar daug darbo, bet vis tiek smagu, kad turėsiu savo namus“, – sako Rima.

Svarbiausia – formuoti įgūdžius

Didžiausią kasdienę pagalbą merginai teikia UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ ir jos atvejo vadybininkė Kristina Jurjonė. Štai ir mūsų apsilankymo dieną moteris atskuba pas Rimą, nešdama maisto paketus. Jie – namuose triūsiantiems meistrams.

Kristina pasakoja, jog tenka patarti jaunai merginai ir planuojant pinigus, ir tvarkant dokumentus įvairioms pašalpoms gauti. „Bet mano rūpestis – tik formuoti jai įgūdžius, aš patariu, kam reikia paskambinti, ko ieškoti, bet nedarau to už Rimą“, – sako vadybininkė.

Nuolat 7 – 8 tokius jaunuolius globojanti Kristina pastebi, kad jie, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui. Ir tam, kad užpildyti pasiruošimo savarankiškam gyvenimui spragas, svarbu jiems laiku suteikti palydimosios globos paslaugas.

Saugų vaikų globos namų darbuotojai, direktoriaus E. Judeikio žodžiais tariant, irgi dar ilgai seka „savo vaikų“ gyvenimus: važiuoja pas jau įsikūrusius į talkas, padeda organizuoti remontus, pasirūpinti buitimi, jei reikia, teikia ir psichologinę pagalbą, patarimus planuojant finansus ir svarbius gyvenimo reikalus, tvarkant dokumentus. „Tokios pagalbos reikėtų kiekvienam mūsų vaikui, bet šiuo metu oficialiai ją gauna tik viena mergina ir du vaikinai“, – sako direktorius. Todėl, anot jo, globos namų darbuotojai tarsi neoficialiai (ir, beje, neatlygintinai) tą paslaugą teikia „savo vaikams“. O ne vienas jų taip prisiriša prie globėjų, kad kaip šeimos narius kviečia juos į savo šventes.

Pagalba – patarti ir siekti integracijos

Direktoriaus žodžiams antrina ir pertvarkos procesų ekspertė Tauragės apskrityje Marijona Janavičienė. Pasak jos, globos namus jaunuoliai palieka išties turėdami mažai savarankiškumo įgūdžių, o buvę auklėtojai ne visada pajėgūs toliau dirbti su kiekvienu iš jų. Todėl ir reikia atvejo vadybininkų pagalbos, kurie, beje, irgi visko neatlieka už jauną žmogų – tik pataria ir skatina daryti.

Palydimoji globa – tai paslauga, teikiama tuo metu, kai jaunuoliai rengiasi palikti globos instituciją, rūpintojo ar socialinę riziką patiriančios šeimos namus, arba jau yra pradėję savarankiškai gyventi, tačiau, siekiant jaunuolio visavertiškos integracijos į visuomenę ir savarankiškumo užtikrinimo, jam toliau teikiamos paslaugos ir parama. Paslaugos teikimo principas – kai su kiekvienu jaunuoliu individualiai dirba palydimosios globos atvejo vadybininkas, t. y. darbuotojas, koordinuojantis palydimosios globos atvejo vadybos procesą.

„Šilutės naujienų” inf.