Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Kauno regiono pertvarkos ekspertė: „Joks pokytis nevyksta be pasipriešinimo“

Kauno regiono pertvarkos procesų ekspertė Vida Lukamskienė prie Institucinės globos pertvarkos komandos prisijungė pačioje pradžioje, 2016 metais, tuo metu buvo atsakinga už Vilniaus regioną.

Vida – socialinių mokslų daktarė, Kauno Kolpingo kolegijoje būsimiesiems socialinio darbo specialistams dėsto tyrimus ir socialinių projektų valdymą. Pasak jos, dėstytojas turi būti „pasikaustęs“ ir teoriškai, ir praktiškai, tad darbas pertvarkos projekte jai kaip tik suteikė galimybę pažinti socialinę politiką, susipažinti su socialinių paslaugų valdymu.

Vida Lukamskienė (dešinėje) su kolegomis, pertvarkos ekspertais. Asmeninio archyvo nuotr.

Ekspertę motyvavo ir galimybė dalyvauti tokiame vertybiškai svarbiame procese – prisimena, kad jai pačiai studijuojant socialinį darbą universitete dėstytojai dažnai užsimindavo apie institucinės globos žalą institucijose gyvenantiems žmonėms, jų teisių pažeidimus.

Tikriausiai pradžia nebuvo lengva?

Žinoma, mums visiems tai buvo labai nauja, teko į viską įsigilinti, buvo daug streso, jaudulio. Reikėjo turėti su kuo pasitarti, į ką atsiremti, todėl į susitikimus savivaldybėse dažnai keliaudavome dviese – į Vilniaus regioną važiuodavau kartu su tuomete eksperte iš Kauno, o ji mane kviesdavosi keliaudama į savo regiono savivaldybes. Buvo nemažai pasipriešinimo, ypač pačioje pradžioje, manęs dažnas klausdavo, kam čia tos pertvarkos reikia, sakydavo, kad ji reikalinga tik pačiai ministerijai. Dabar, kai jau vyksta antrasis pertvarkos etapas, dauguma supranta, kad pertvarka būtina, vertybinės nuostatos yra pasikeitusios. Joks pokytis nevyksta be pasipriešinimo, turbūt reikalingas laikas, per kurį galima pamąstyti, apsvarstyti pokyčių pliusus ir minusus.

Pertvarkos procesuose dalyvauja visos 8 savivaldybės: Kauno miesto ir rajono, Birštono, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų ir Raseinių rajonų. Visos savivaldybės labai skirtingos savo dydžiu, kiekviena turi savo specifiką. Vienose iš jų globos įstaigų nėra, kitos turi didelių pertvarkomų įstaigų, joms tenka rūpintis ir ir grupinio gyvenimo namų statyba, ir bendruomeninių paslaugų plėtra.

2020 metais startavo antrasis pertvarkos etapas – pradėtas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurio metu kaip tik ir išbandomos keturios bendruomeninės paslaugos intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems asmenims. Kuri paslauga sėkmingiausia Kauno regione?

Mūsų regionas pasižymi socialinių dirbtuvių gausa – jų yra net 12, kai visose šešiose projekte dalyvaujančiuose regionuose iš viso įsteigtos 27 socialinės dirbtuvės. Dirbtuvių nėra tik Jonavos ir Birštono rajonų savivaldybėse, Kauno mieste yra daugiausiai 7, o visose kitose po vieną. Ši paslauga labiausiai matoma, turi daugiausiai paslaugų gavėjų ir yra tikrai pasiteisinusi. Plati dirbtuvių veiklos įvairovė: nuo įvairiausių dirbinių, netgi tokių sudėtingų kaip sėdmaišių ar sąsiuvinių, gamybos iki paslaugų teikimo – aplinkos tvarkymo, įmonių užsakymų atlikimo ir pan. Dirbtuvės turi sugeneruoti 5–10 proc. lėšų nuo gaunamo finansavimo, tad galiu pasidžiaugti, kad yra ir tokių, kurios sugeba uždirbti ir daugiau.

„Camphill“ bendruomenės „Akvila“ popieriaus dirbtuvėse „Pilnos širdys“ gaminami
sąsiuviniai, bloknotai Valdorfo mokykloms. „Akvilos“ archyvo nuotr.

Socialinės dirbtuvės žmonėms, augusiems institucijoje arba globotiems šeimos ir nepažinusiems darbo aplinkos, yra tarsi tarpinė stotelė link darbo rinkos. Dirbtuvių lankytojams iš pradžių sudėtinga suprasti, ką reiškia eiti į darbą, keletą valandų atlikti tam tikrą operaciją, dirbti kolektyve. Dirbtuvėse jiems padeda socialinis darbuotojas, darbo užimtumo specialistas moko atlikti jiems tinkamas veiklas.

Išbandoma dar viena labai reikalinga paslauga – apsaugotas būstas.

Kauno regione turime 12 šios paslaugos gavėjų, visų jų gyvenime apsigyvenus apsaugotame būste įvyko daug pokyčių. Keletas asmenų, prieš tai gyvenusių globos įstaigose, puikiai prisitaikė prie naujo gyvenimo sąlygų, netgi susirado darbą. Viena moteris, prieš metus iš grupinio gyvenimo persikėlusi į apsaugotą būstą, neseniai netgi sukūrė šeimą.

Užsiminėte, kad dalis apsaugoto būsto gyventojų susirado darbus. Projekte išbandoma ir įdarbinimo su pagalba paslauga.

Šios paslaugos sėkmė priklauso nuo daug dedamųjų. Pirmiausia – nuo paties paslaugos gavėjo, jo asmeninių ypatybių, negalios ypatumų (pavyzdžiui, turinčiųjų psichosocialinę negalią ligos paūmėjimas trukdo ieškant darbo ir įsidarbinant), taip pat svarbi žmogaus motyvacija, lūkesčiai, savo galimybių suvokimas.

Kita dedamoji – darbdaviai ir darbo rinka. Kai kurie darbdaviai tikrai palankiai žiūri į asmenis su negalia, vis dėlto nemažai jų turi abejonių, baimių, nėra linkę lanksčiai reaguoti į negalią turinčio žmogaus savybes ir poreikius. Dar viena ir ne mažiau svarbi dalis yra įdarbinimo pagalbą teikiantys specialistai: svarbu, ar jie randa ryšį su paslaugos gavėju, ar atpažįsta jo poreikius, ar geba dirbti su darbdaviais, konsultuoti, ar pažįsta darbo rinką, ar randa kalbą su potencialiais darbdaviais, ar ieško įvairesnių galimybių, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų, kur klientas galėtų įgyti darbui reikalingų įgūdžių ir pan.

Specialistų vaidmuo tikriausiai labai svarbus išbandant visiškai naują pagalbos priimant sprendimus paslaugą?

Nuo specialistų motyvacijos ir pastangų labai priklauso visų išbandomų paslaugų sėkmė. Nors kiekvienos paslaugos specifika skiriasi, bet tikslinė grupė ta pati, todėl labai svarbus kiekvieno specialisto pasirengimas ir noras dirbti su tokią negalią turinčiais žmonėmis.

Pagalbos priimant sprendimus paslauga iš tikrųjų nauja, ją pilotuojant kyla įvairių iššūkių, todėl palaikome nuolatinį ryšį ir su partneriais, ir su viso projekto komanda. Pagalbą priimant sprendimus teikiančio specialisto pagalba labai skiriasi nuo asmeninio asistento ar socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų. Paslaugos turinys tebėra gryninamas, dėliojasi iš įvairių patirčių, bet jau dabar aišku, kad šią paslaugą teikiantis specialistas neturi nuspręsti už savo klientą, siūlyti savo nuomonės, gali tik padėti suprasti sprendimo alternatyvas, o sprendimus daro pats žmogus. Kaip tik netrukus Kauno „Arkos“ bendruomenės specialistai kvies į susitikimą, kuriame pristatys metodinę priemonę apie pagalbos priimant sprendimus paslaugą, partnerių pagalbos priimant sprendimus specialistai dalysis savo patirtimi.

Kauno „Arkos“ įkurtose socialinėse dirbtuvėse gaminami išskirtiniai keramikos
dirbiniai. Kauno „Arkos“ archyvo nuotr.

Ar specialistų netrūksta?

Kauno regione yra ugdymo įstaigų, ruošiančių socialinio darbo specialistus, tad jų trūkumo niekada nejutome. Šiuo metu pradeda trūkti paslaugų gavėjų, tačiau tai sąlygoja keletas veiksnių: pirma, paslaugų daugiausiai teikiama Kauno mieste, kituose regiono savivaldybėse jų teikiama mažiau, bet poreikis joms yra; antra, tikėtina, kad potencialių paslaugų gavėjų nepasiekia informacija apie galimybę gauti paslaugas. Suplanuota per trejus metus Kauno regione teikti paslaugas 319-ai paslaugos gavėjų: 120 socialinių dirbtuvių lankytojų, 120 pagalbos priimant sprendimus klientų, 14 besinaudojančių apsaugoto būsto pagalba, o įdarbinimo su pagalba paslauga teikiama 75-iems asmenims per metus. Iki šiol paslaugas projekte jau gavo ar gauna 551 paslaugos gavėjas.

Institucinės globos pertvarkos prioritetas yra žmogus, jo teisė rinktis, gyventi savarankiškai ir naudotis tomis pačiomis teisėmis, kaip ir kiti bendruomenės nariai. Pertvarkos pradžioje visuomenė į intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius asmenis žiūrėjo labai nepatikliai, su baime. Ar žmonių požiūris jau keičiasi?

Sudėtingas klausimas. Kaip pamatuoti pokytį? Reikėtų platesnės diskusijos. Sakyčiau, kad požiūris labiausiai atsiskleidžia, kai kyla diskusijos dėl grupinio gyvenimo namų statybos. Gruodžio mėnesį kaip tik vyko susitikimas Kaišiadorių rajono Žiežmarių seniūnijoje, kur anksčiau buvo kilęs plačiai žiniasklaidoje aprašytas bendruomenės pasipriešinimas prieš grupinio gyvenimo namų statybą. Šį kartą tokio pasipriešinimo nesulaukta, vyko konstruktyvi ir argumentuota diskusija su vietos valdžios atstovais, bendruomenės nariais, ieškota geriausio sprendimo, kuris atlieptų visų interesus. Šis pavyzdys rodo, kad nuostatos tikriausiai pamažu keičiasi. Vis dėlto pasipriešinimo yra dar labai daug. Tiek metų buvo formuotas požiūris, jog šie žmonės yra pavojingi ir nereikalingi visuomenei, kad dar turi praeiti daug laiko, kai tokių nuostatų nebeliks.

Etaplius.lt ir Institucinės globos pertvarkos projekto inf.