Konferencijos diskusijoje akcentuojama tarpinstitucinė bendradarbiavimo svarba
Diskusijoje, kurioje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė, Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Ričardas Sabaliauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir Vaiko sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė, švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento vyr.specialistė Regina Labinienė pabrėžtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo aktyvinimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijos. Kalbėta apie tai, kad koordinatorius turi būti šeimos advokatu, tiltu tarp miesto ar rajono mero ir jo komandos, tuo metu vadovaujančios miestui ir tarp tos šeimos, kuri pastoviai ten gyvena. “Mūsų galvose pokyčiai vyksta lėčiausiai, nes turime daug skirtingų patirčių. Dėl požiūrio kaitos tarpinstitucinis bendradarbiavimo koordinatorius turi padėti susikalbėti tarp sistemų”, – teigia ŠMM atstovė Regina Labinienė.
Viceministrė Vilma Šilalienė akcentuoja ir išskiria pagrindines Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo dalis : “Įstatymas yra ir pertvarkos dalis. Tam, kad keistume sistemą, reikėjo teisinio pagrindo. Šiandien mes jį turime. Labai svarbu įsisamoninti ir suprasti, kad tai yra svarbus išeities taškas bei aiškios kryptys, kur link einame”.
Viceministrė iškėlė siūlymą švietimo ir mokslo ministerijai dėl vaikų užimtumo dienos centrų atsiradimo tuštėjančiose mokyklose, apjungiant socialinį potencialą ir ministerijos turimą infrastruktūrą.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas Ričardas Sabaliauskas pabrėžė, kad ministerija nori dalyvauti visuose procesuose: „ Daug tenka važinėti po regionus. Pastebime, kad trūksta tarpsinstitucinio bendravimo, tad labai svarbus koordinuotas bendradarbiavimas“.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aušrutė Armonavičienė kalbėjo apie Lietuvos sutrikusio vystymosi kūdikių namus: „Matome, kad tai yra tos įstaigos, kur susiduria trijų ministerijų sferos: kas reikalinga gimusiam vaikui – sveikata, ugdymas, socialinė pagalba. Po atliktų vaikų vertinimų, pamatėme, kad į šias sveikatos priežiūros įstaigas patenka ir tie vaikai, kurie yra sveiki. Taip neturėtų būti. Ministerija nustatė medicinines indikacijas, dėl kokių priežasčių vaikams turi būti teikiamos nepertraukiamos sveikatos priežiūros paslaugos stacionare. Tokių vaikų visoje šalyje būtų iki 10. Tai rodo, kad ne visos įstaigos žiūri atsakingai į esamus ir būsimus rezultatus: kai kuriuose įstaigose matome didelį vaikų skaičių“.
A.Armonavičienė pastebi, kad sutrikusio vystymosi kūdikių namai pradeda keisti savo paslaugų spektrą. Pagrindinis dalykas, pasak SAM atstovės – įstaigos turi orientuotis į pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, besilaukiančioms vaiko su negalia šeimoms, atokvėpio paslaugas. Džiugina geroji praktika – tose savivaldybėse, kuriose neteikiamos ankstyvosios reabiliacijos paslaugos, savivaldybės suteikia pavežėjimo paslaugas į artimiausią tarnybą, kur jos yra teikiamos.
Diskusijoje išryškintas didžiulis poreikis informacinės sistemos ir duomenų mainams tarp skirtingų struktūrų, kas duotų didesnį socialinio darbo našumą. „Šiandien matome duomenų, duomenų rinkimo ir analizės poreikį. Turime kooperuotis ir tobulinti sistemą, kad socialiniam darbutojui tie duomenys būtų kuo greičiau prieinami ir būtų kuo tikslesni“, – pastebi viceministrė Vilma Šilalienė.
Diskusijoje taip pat kalbėta apie vaiko gerovės komisijos stiprinimą, ankstyvąją diagnostiką, kompleksišką vaiko matymą mokyklose ir sveikatos priežiūros institucijose, tai pat nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių svarbą.