Lengvai suprantama kalba = lygybės principų įgyvendinimas visuomenėje

Nuo 2024 metų valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turi pateikti jam priimtinu ir suprantamu būdu, pavyzdžiui, lietuvių gestų (skirta žmonėms su klausos negalia) kalba, lengvai suprantama (skirta žmonėms su psichosocialine ar intelekto negalia) kalba, Brailio raštu. Tai reiškia, kad visi viešai skelbiami dokumentai, rašytiniai pranešimai, tekstai turi būti parašyti aiškiai ir suprantamai

Ar peržiūrėję savivaldybių internetines svetaines rastume galimybę rinktis perskaityti informaciją mums suprantamu būdų? Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atliko tyrimą, kurio metu peržiūrėjo atsitiktinai parinktų valstybinių įstaigų ir savivaldybių svetainių informacijos prieinamumą. Iš gautų rezultatų paaiškėjo, kad iš 131-os įstaigos tik vienos įstaigos svetainėje galima rasti informaciją lengvai suprantama kalba, o gestų kalba – vos keturiose svetainėse.

Svarbu nepamiršti, kad informacijos prieinamumas – procesas, kuris reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo tarp valdžios institucijų, įstaigų ir asmenis su negalia vienijančių nevyriausybinių organizacijų. Lengvai suprantama kalba yra būtina visuomenės įtraukties ir teisinės lygybės užtikrinimo priemonė. Ji padeda įveikti kalbos barjerus ir leidžia visiems turėti galimybę dalyvauti ir suprasti. Todėl svarbu ir toliau skleisti bei plėtoti lengvai suprantamą kalbą Lietuvoje.

Daugiau informacijos apie lengvai suprantamos kalbos iššūkius, stigmas ir laimėjimus rasite straipsnyje, pateiktame apačioje.

O kokia Jūsų nuomonė?