Šių metų gegužės 25–27 dienomis Vičencos mieste, Italijoje, įvyko jau 21-oji tarptautinė konferencija „Europe in Action 2026“, kurioje šalių lyderiai, ekspertai, saviatstovai (angl. self-advocacy) bei asmenų su negalia artimieji iš visos Europos dalijosi patirtimi ir sprendimais įtraukties srityje. Po dešimties metų pertraukos į Italiją sugrįžusį renginį organizavo nacionalinė asociacija „Anffas“ kartu su „Inclusion Europe“. Konferencija subūrė net 500 dalyvių iš 55-kių šalių, kuriuos vienijo siekis kurti individualizuotą, asmens poreikius atitinkančią pagalbos sistemą.
Šioje konferencijoje Lietuvą atstovavo keturių specialisčių komanda: Institucinės globos pertvarkos projekto vadovė Svajonė Rainienė, tinklaveikos specialistė, kuruojanti Šiaulių regioną, Eglė Jurkutė, veiksnumo apribojimo prevencijos specialistė Sandra Grosienė bei pagalbos priimant sprendimus specialistė Viktorija Bujauskė. Dalyvavimas tarptautiniame renginyje suteikė galimybę ne tik susipažinti su Vakarų Europos gerąją praktiką, bet ir pristatyti Lietuvoje vykstančius pokyčius negalios politikos srityje, kurie sulaukia tarptautinės bendruomenės dėmesio.
Lietuvos reforma Europos kontekste
Konferencijoje pristatyti naujausi Europos įtraukties indikatoriai (angl. inclusion indicators) atskleidė, kad nors daugelyje Europos šalių įtraukties procesai vis dar susiduria su rimtais iššūkiais, Lietuva buvo išskirta kaip pozityvios pažangos pavyzdys. Asmenų su intelekto negalia nedarbo lygis žemyne išlieka aukštas, o kai kuriose Šiaurės Europos šalyse fiksuojamos re-institucionalizacijos tendencijos. Šiame kontekste tyrėjai ir Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į Lietuvos žingsnius plėtojant įtraukųjį švietimą ir nuo 2024 metų pagalbos sistemoje įtvirtintą pagalbos priimant sprendimus modelį. Apie situaciją Lietuvoje pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė. Tarp konferencijoje pristatytų Lietuvos praktikos pavyzdžių daug dėmesio sulaukė atvejo vadybos modelis, taikomas dirbant su žmonėmis, turinčiais intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Šiuo metu jis plečiamas kaip bandomasis projektas iki 2029 metų. Tarptautinei bendruomenei pristatyta, kaip savivaldybių administracijose dirbantys atvejo vadybininkai padeda įveikti sistemų fragmentaciją ir veikia kaip jungiamoji grandis tarp sveikatos, teisės, užimtumo bei socialinio sektoriaus.
Europos patirtis: nuo Ispanijos notarų iki Italijos socialinio verslo
Tris dienas vykusiuose intensyviuose debatuose ir praktinėse dirbtuvėse buvo analizuojami ir kitų šalių pasiekimai bei praktiniai sprendimai įtraukties srityje. Ispanijos ir Katalonijos regiono atstovai pasidalijo patirtimi, kaip 2021 m. šalyje buvo visiškai panaikinta tradicinė suaugusiųjų globa. Šiandien bet kuris asmuo su negalia Ispanijoje gali savarankiškai nueiti pas notarą ir oficialiu aktu įteisinti pagalbos sutartį, pats pasirinkdamas, kokiose srityse jam reikia pagalbos.
Daug dėmesio konferencijoje sulaukė Italijos socialinio verslo pavyzdžiai, įrodantys, kad asmenys su intelekto negalia ar autizmo sutrikimais gali kurti realią ekonominę vertę. Konferencijos dalyviai susipažino su Udinės asociacijos „Anffas“ valdomu socialiniu restoranu ir vynuogynu „Diversamente Ristrò“, kurio kasdienį darbą visiškai savarankiškai užtikrina asmenų su negalia komanda; konditerijos laboratorija ir populiariuoju „Food Truck“ vagonėliu, per vieną vasarą sėkmingai aptarnavusiu net 84 vietines šventes ir festivalius; autistiško jaunimo kooperatyvu „Peperonaut“, kurio aukštos kokybės tradicinė produkcija (skrudintos paprikos) sugebėjo pralaužti biurokratinius barjerus ir pasiekti didžiuosius Italijos prekybos tinklus „Coop“ ir „Despar“; Maceratos kavinės-baro „Tutti Inclusi“ bei prekių linijos „Schizzati“ sėkme, kuri buvo pristatyta net Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.
Šie pavyzdžiai bei Federico, jaunuolio, sėkmingai įsidarbinusio įmonės pirkimų skyriuje pagal neterminuotą darbo sutartį, istorija parodė, kad teisingai pritaikius aplinką ir suteikus asistentų pagalbą, visuomenės baimės išnyksta, o skirtumų už prekystalio ar biure tiesiog nebesimato.
Ateities kryptys
Konferenciją apibendrinęs „Inclusion Europe“ direktorius Milanas Šveřepa kartu su pranešėjais suformulavo esmines ateities gaires. Teisinis veiksnumas ir saviatstovybė (angl. self-advocacy) buvo įvardyti kaip vienos svarbiausių prielaidų žmonėms savarankiškai priimti sprendimus ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, įskaitant asmenis, turinčius itin kompleksišką negalią ar sunkių komunikacijos sutrikimų.
Lietuvos komandos parsivežta patirtis ir užmegzti tarptautiniai ryšiai neabejotinai taps savrbiu pagrindu toliau tobulinant mūsų šalies pagalbos sistemą. Konferencija „Europe in Action 2026“ dar kartą patvirtino, kad įtraukties politika neapsiriboja viena socialinių paslaugų plėtra. Ji grindžiama nuosekliu valstybės institucijų, savivaldybių, darbdavių, šeimų ir bendruomenių bendradarbiavimu,siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui būti aktyviu savo gyvenimo kūrėju, o ne pasyviu sprendimų gavėju.
