LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – apie institucinės globos pertvarką

Lietuvoje vyksta antrasis institucinės globos pertvarkos etapas. Kaip vyksta ši pertvarka ir kodėl ji reikalinga, LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo Institucinės globos pertvarkos projekto koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas.

Laidos vedėjas priminė amerikiečių režisierių Michaelo Schwartzo ir Tylerio Nilsono sukurtą filmą „The Peanut Butter Falcon“ („Riešutų sviesto erelis“), kurio herojus Zackas pabėgo iš globos namų norėdamas įgyvendinti savo svajonę. „Jūs pats esate dirbęs Aknystos socialinės globos namuose. Ar pasitaikė atvejų, kad žmonės bėgtų iš globos namų?“, – klausė laidos vedėjas.

„Aš pats pabėgau, – juokavo G. Baltrūnas. – Jei nebedirbu, vadinasi pabėgau.“ Jo teigimu, anksčiau pabėgimų dažnai pasitaikydavo, o prasidėjus globos namų pertvarkai, jų skaičius gerokai sumažėjo: „Dabar tos įstaigos daugiau atsidarė. Visi tie globos namai yra toliau už miesto, toliau nuo kelių, rajonų sandūrose. Tie patys Aknystos socialinės globos namai buvo pastatyti sandūroje tarp Anykščių ir Utenos rajonų, toli už miesto, todėl vargu, ar kas nors galėjo matyti juose gyvenančius žmones.“

Laidos vedėjui paklausus apie perteklinę globą G. Baltrūnas paaiškino, kad tokia didelė globa negalią turintiems žmonėms kenkia: „Dėl to jie ir nebenori iš ten bėgti. Globos namuose gyvena labai įvairūs žmonės. Ten yra 90-mečių močiučių, sergančių sunkia Alzheimerio ligos forma, yra tokių, kuriuos reikia slaugyti ir vartyti, nes jie patys negali apsiversti, yra žmonių, kurie turi tikrai sunkių negalių ir beveik su niekuo nekomunikuoja, taip pat yra darbingo amžiaus jaunų žmonių, kurie galėtų gyventi savarankiškai ir ką nors dirbti. Nenoriu kaltinti institucijose dirbančių žmonių, nes yra daug tikrai pasišventusių ir sąžiningai, atsakingai dirbančių, bet pati sistema yra labai stipriai unifikuota. Kai kartu gyvena žmonės, turintys tokių skirtingų poreikių, reikalinga bendra tvarka. Taip ir sukuriama perteklinė pagalba.“

G. Baltrūnas laidos žiūrovams taip pat pristatė antrajame pertvarkos etape išbandomas socialinių dirbtuvių ir apsaugoto būsto paslaugas.

„Socialinės dirbtuvės – tai socialinė paslauga, kurią norime įtvirtinti kaip alternatyvą dienos globai. 10 paslaugos gavėjų, turinčių intelekto arba psichosocialinę negalią, daro kokius nors darbus, tie jų darbai turi būti parduodami rinkos sąlygomis. Tokie darbai gali būti kapinių priežiūra, laiptinių valymas ir kt. – visa tai, ką neįgalūs žmonės gali dirbti prižiūrint dirbtuvių darbuotojams, – pasakojo ekspertas. Jo teigimu, ši paslauga veda link žmogaus darbo laisvoje darbo rinkoje, skirtingai nuo dienos globos, kuri veda tik prie ilgalaikės socialinės globos.

Apsaugotas būstas, pasak G. Baltrūno, yra apgyvendinimo paslauga – asmenims, turintiems intelekto ir psichosocialinę paslaugą, išnuomojami butai, šiuos žmones kuruoja atvejo vadybininkas, kuris padeda struktūruoti jų gyvenimą, pritraukia bendruomenėje esančias paslaugas, nes vienas pagrindinių pertvarkos tikslų – siekti, kad negalią turintys žmonės naudotųsi ne specialiai jiems sukurta, o visai visuomenei pritaikyta infrastruktūra.

Laidos vedėjas klausė, kodėl visuomenė nemoka priimti kitokių žmonių.

G. Baltrūnas sako, kad taip yra todėl, kad šių žmonių nebuvo tarp mūsų. „Apie tokius žmones girdėdavom arba iš anekdotų, arba iš gąsdinančių laikraščių antraščių. Prekybos centre net dabar retai pamatysi neįgaliojo rateliais judantį žmogų, o dar rečiau sutiksi intelekto negalią turintį žmogų. Todėl ir atsirado labai daug mitų, kad jie neprognozuojami, neatsakingi, pikti, kad jie gali pakenkti, nuskriausti nors tai yra netiesa, jie nusikalsta žymiai rečiau nei vadinamieji „sveikieji“, – kalbėjo ekspertas.

Laidos įrašą galite pasižiūrėti čia.

Parengta pagal LRT inf.