LRT REPORTAŽE – PASAKOJIMAS APIE SOCIALINES DIRBTUVES IR EKSPERTŲ VERTINIMAI

LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ parodytas reportažas apie socialines dirbtuves, kurias Kėdainiuose prieš 8 mėnesius įkūrė VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“.

Dirbtuves lanko apie pusė šių namų gyventojų – 10 intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių. Viena iš jų – Vaida Danilytė pasakoja labiausiai mėgstanti vąšeliu nerti pirštines ir servetėles. Moteris tokia veikla labai džiaugiasi: „Rankdarbiai patinka, labai atsipalaiduoju, mintys į galvą nelenda.“

Dirbtuvės veikia nuo 9 iki 15 val., su negalią turinčiais žmonėmis dirba dvi specialistės. Dirbtuvės sulaukia ir užsakymų iš įmonių – jų lankytojai pagal užsakymus siuvo lininius maišelius, pakavo kaukes, gamino kalėdinius žaisliukus.

Pasak rinkodaros specialistės Miglės Tereikytės, prekyba vis labiau įsibėgėja. Populiariausi gaminiai – dirbiniai iš natūralios odos, prijuostės. „Mūsų kainos tikrai nėra didelės, – tvirtina Miglė. – Mūsų tikslas – ne uždirbti. Norim, kad žmonės lavintųsi.“

„Gyvenimo namų sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė prisipažįsta iš pradžių abejojusi, ar kas nors pirks dirbtuvėse pagamintus dirbinius, bet dabar ji mano, kad projektas pasiteisino. „Medžiagoms mums skiriama po 500 eurų per mėnesį, o neįgalieji kiekvieną mėnesį gauna 38 eurų kompensaciją. Esame sutarę, kad už gerus darbo rezultatus jiems mokėsim priedus“, – pasakoja vadovė.

Ji tvirtina, kad dirbtuvių lankytojai čia atskleidė savo gabumus, pasijuto reikalingi: „Atsiskleidžia jų galios, jie jaučiasi įvertinti. Kai nuperka jų gaminius, labai džiaugiasi. Jie pasidarė motyvuoti, atsirado pasitikėjimo savo jėgomis, pagerėjo sveikata.“

Socialinės dirbtuvės – Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ dalis. Įkurtos 27 dirbtuvės, jose dirba apie 450 asmenų, turinčių intelekto ir psichikos negalią.

Reportažo autorių pakalbintas VDU profesorius, Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus socialines dirbtuves vertina dviprasmiškai. Pasak jo, jose negalią turintys žmonės dirba atskirai nuo kitų, ir, nors ir bando nors kiek užsidirbti, tai nėra įprasti darbo santykiai. „Čia toks darbas, sakykim, greta visuomenės“, – sako J. Ruškus. Jo nuomone, tas pačias lėšas verčiau būtų skirti įprastoms darbo vietoms pritaikyti taip, kad jose galėtų dirbti neįgalieji.

Pertvarkos eksperto Gyčio Baltrūno teigimu, socialinėse dirbtuvėse žmonės pirmiausia mokosi savarankiškumo, ir tai yra tarpinis žingsnis juos integruojant į darbo rinką. „Globos įstaigose už žmogų atliekama viskas: gaminamas valgis, plaunami indai, velkama patalynė, valomos dulkės ir pan. Vadinasi, žmogus neįgyja ne tik darbinių, bet ir buities įgūdžių. Todėl tokį žmogų iš karto integruoti į darbo rinką, patikėkit, neįmanoma“, – tvirtina ekspertas. – Socialinės dirbtuvės orientuotos ne į globą, o į žmonių gebėjimų panaudojimą: kai kurie iš jų nemoka skaityti ir rašyti, turi judėjimo problemų, tad dirbtuvių tikslas – žmogaus turimus gebėjimus panaudoti kam nors kurti.“

Pernai prasidėjusio institucinės globos pertvarkos antrajame etape teikiama ir įdarbinimo su pagalba paslauga, kuri neįgaliesiems padeda įsilieti į darbo rinką.

Parengta pagal LRT inf.

TV reportažo stop kadras.