NEĮGALIEJI – LYGIAVERČIAI BENDRUOMENĖS NARIAI

Įgyvendinant institucinės globos pertvarką, Lietuvoje duris atveria vis daugiau savarankiško, grupinio gyvenimo namų (GGN) – šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 tokių namų, planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei 100. Pasak pertvarkos procesų ekspertės Tauragės regionui Marijonos Janavičienės, permainos sparčiai vyksta ir Adakavo socialinių paslaugų namuose – numatyta, kad įgyvendinant pertvarką pagal savarankiškumo lygį institucijoje gyvenantys asmenys galėtų  gyventi arčiau bendruomenės. Planuojama, kad visose apskrities savivaldybėse per keletą metų turėtų būti įkurti devyni grupiniai gyvenimo namai, penki iš jų – Tauragėje. Vieni, Marių gatvėje, jau gyvuoja metus, dar vieneri netrukus bus statomi Norkaičiuose.

 Gyvenimas GGN. Koks jis?

Institucinės globos pertvarka neretai kelia daug klausimų. Žmonėms neaišku, kokia pagalba yra numatyta tokiems asmenims, kurie gyvens GGN.

– Grupinio gyvenimo namai – tai pagalba neįgaliesiems padėti integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai, – aiškina pertvarkos procesų ekspertė Tauragės regionui Marijona Janavičienė.

Pasak jos, darbuotojų pagalba orientuota pagal kiekvieno konkretaus asmens individualumą, padedant ne daugiau negu jam pačiam tikrai to reikia, taip siekiama savarankiškumo bei padėdami jam užmegzti socialinius ryšius ir įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba teikiama tik tokiose srityse, kuriose jam jos tikrai reikia, pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan. Svarbu, kad grupinio gyvenimo namai būtų orientuoti į asmens įgalinimą gyventi bendruomenėje kiek įmanoma savarankiškiau.

Turėtų būti pasirūpinta, kad šie asmenys dienos metu galėtų lankyti užimtumo įstaigas, socialines dirbtuves bei užsiimti kita veikla, atsižvelgiant į jų savarankiškumą.

Kaip vyksta tų žmonių, kurie apgyvendinami bendruomenėje, pasiruošimo darbai, kaip parengiami šie asmenys? Pasak Marijonos Janavičienės, yra parengta asmens poreikių vertinimo metodika, pagal kurią, atlikus asmens poreikių vertinimą, yra nustatoma kurią su apgyvendinimu susijusią paslaugą skirti asmeniui. Iki apgyvendinant asmenį bendruomenėje yra atliekamas asmenų pagalbos, sveikatos ir saugumo, savipriežiūros gyvenamoje aplinkoje, socialinių ryšių bei kitų poreikių vertinimas. Suprantama, turi būti paisoma ir asmens norų – ar jis sutinka gyventi būtent ten, kur jam siūloma.

Kaip priims bendruomenė?

O kaip su bendruomene – kartais pasigirsta ir prieštaraujančių balsų, kad neįgalieji gyventų šalia. Tačiau patirtis Tauragėje kol kas išskirtinai pozityvi. Marių gatvėje metus veikiantys GGN sulaukia tik teigiamų kaimynų atsiliepimų.

Artimiausiu metu planuojama pradėti dar vienų grupinio gyvenimo namų statybą Mažonų seniūnijos Norkaičių kaime. Adakavo socialinių paslaugų namų ir savivaldybės atstovai susitiko su būsimais grupinio gyvenimo namų gyventojų kaimynais. Vienintelė problema, kuri neramino kai kuriuos kaimynus, – tai, kad, jų manymu, tokius susitikimus reiktų organizuoti prieš sklypo įsigijimą, kuriame numatytos GGN statybos. Tačiau paaiškinus, kad sklypui įsigyti buvo skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas ir nebuvo aišku, kurioje vietoje bus sulaukta pasiūlymų, todėl iš anksto nebūtų galimybių to organizuoti, gyventojai nusiramino. Jie sakė laukią naujakurių, o ateitis parodys, kaip seksis kaimyniškai sutarti.

Mažonų seniūnas Jonas Samoška, dalyvavęs susitikime su Norkaičių gyventojais, sako, kad į susitikimą atėjo nedaug žmonių, tačiau nuvažiavus į vietą, kur planuojama statyba, susirinko kaimynai.

– Kategoriškai prieš nebuvo niekas. Atvirkščiai, kai kurie atsidžiaugė, sakė, gal ir darbą čia gaus, kiti gi replikavo – o gal gatvę greičiau išasfaltuos, – pasakojo seniūnas.

Jo paties nuomonė dėl seniūnijoje apsigyvensiančių naujakurių vienareikšmiška – puiku, kad einama iš institucinės globos, kad neįgalieji integruojami į visuomenę. Juk jie irgi visuomenės dalis. Gyvenime, pasak jo, gali visko būti, nuo negalios nė vienas nesam apsaugotas, todėl turim suprasti ir būti tolerantiški kitokiems ar kitaip mąstantiems žmonėms.

– Tauragiškiai supratingi, be to, grupinio gyvenimo namuose neįgalieji niekada nepaliekami vieni, juose dirbs nemažai žmonių. Juk Marių gatvėje tokie namai jau stovi, ir viskas ten gerai. Kaip seniūnas, galiu iš savo patirties pasakyti, kad su sveikaisiais kartais daugiau problemų nei su neįgaliaisiais. Ir mane, kaip seniūną, kartais išveda iš kantrybės. Jei kaimynai blogi, tai visą gyvenimą skundai – dėl sklypo ribų, dėl medelio ar krūmo pykstasi… – svarsto seniūnas.

Trūksta informacijos

Norkaičių bendruomenės „Galmena“ pirmininkė Birutė Globienė irgi sako tikrai nesanti prieš, kad neįgalieji būtų integruojami į visuomenę:

– Ir bendruomenė nėra nusistačiusi prieš juos, nors yra visokių nuomonių. Labiausiai žmonės nepatenkinti, kad su jais nesitarta iš anksto. Tačiau žmonės pasigenda informacijos. Kalbama su žmonėmis turėtų būti ne paskutinę minutę. Žmonės nieko nežinojo. Susirinkom į susirinkimą, bet viskas juk jau nuspręsta: sklypas nupirktas, projektas padarytas.

Tačiau ji sakė nesanti nusiteikusi prieš neįgalius žmones – atvirkščiai, pasak jos, gerai, kad jie gyventų šeimynoje, labiau pažintų pasaulį ir sklandžiai įsilietų į bendruomenę.

– Pas mus yra tradicinių amatų ir etnokultūros centras, manau, jiems būtų įdomu čia ateiti, susipažinti, ką nors naujo išmokti, – svarstė B. Globienė.

Tokios pat galimybės – ir globojamiems namuose

O kaip bus su tais žmonėmis, kurie gyvena ne įstaigoje, o namuose?

– Namie globojamiems neįgaliems asmenims turi būti sudaromos lygiai tokios pačios galimybės. Pertvarkoje numatyta, jog jei asmeniui reikalinga slauga ar globa, jie asmenys turi būti nukreipiami į slaugos ar globos namus, – pasakojo M. Janavičienė. – Savarankiškesniems asmenims turėtų būtų teikiamos grupinio, savarankiškų gyvenimo namų ar apsaugoto būsto paslaugos. Planuojama plėtoti ir laikino atokvėpio paslaugą, kad neįgaliojo šeimos nariai galėtų trumpam ar ilgesniam laikui patikėti savo prižiūrimą artimąjį slaugos ir globos specialistams. Ši paslauga buvo jau teikiama I-ojo pertvarkos etapo lėšomis, Adakavo SPN planuoja ateityje šias paslaugas toliau plėtoti.

„Tauragės žinios” inf.