Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Norisi, kad apsaugoto būsto paslauga ateityje taptų nuolatine

Apsaugoto būsto gyventojai ruošiasi šventėms – nupynė advento vainiką.

Institucinės globos pertvarkos tikslas – kad ateityje apsaugoto būsto paslaugą teiktų nevyriausybinės organizacijos, o jas finansuotų savivaldybės, taip padėdamos savo gyventojams būti visaverčiais visuomenės nariais.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Tauragės filialo pirmininkė Violeta Žūtautienė sako, kad šiuo metu apsaugoto būsto paslaugą jų įstaiga teikia 55 žmonėms su negalia: Kauno regione – 4 , Tauragės regione – 8, Telšių regione (Mažeikiuose) – 7, Vilniaus regione – 36 žmonėms su negalia, kurie gali gyventi savarankiškai, gaudami minimalią pagalbą iš šalies.

Įstaiga rūpinasi, kad apsaugotame būste gyvenantys žmonės išmoktų gyventi bendruomenėje, taptų kuo savarankiškesni. Kitaip tariant, kad žmonės su negalia įsitrauktų į bendruomenės gyvenimą, net ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių yra praradę socialinius ryšius su aplinka ir galbūt jaučiasi izoliuoti.

Apie tai, kuo neįgaliesiems naudingiau gyventi apsaugotame būste, o ne dideliuose instituciniuose globos namuose, kalbamės su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Tauragės filialo pirmininke Violeta Žūtautiene.

Violeta, pradėkime nuo pradžių, kokių pagrindinių dalykų neįgalieji išmoksta, apsigyvenę apsaugotame būste?

Visko, kas reikalinga kasdien. Pavyzdžiui, tvarkytis buityje, palaikyti švarą namuose, nebijoti naudotis buities prietaisais: dujine virykle, skalbimo mašina. Išmoksta ir valgyti pasigaminti, susirasti receptus internete, reguliariai maitintis. Nemažiau svarbūs ir tikslai, susiję su sveikata: mokytis valdyti neigiamas emocijas, mintis, rūpintis sveikata, t. y. gydyti dantis, lankytis pas psichiatrą ar kitus gydytojus, išsiugdyti gebėjimą stebėti savo sveikatos būklę, vartoti vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas.

Turbūt nėra lengva jau suaugusiam žmogui pradėti mokytis šių dalykų?

Paprastai žmogus tai išmoksta augdamas, palaipsniui, tačiau ne kiekvienas psichosocialinę negalią turintis žmogus galėjo to anksčiau išmokti. Ypač jeigu iki šiol gyveno socialinės globos įstaigoje. Taigi, apsigyvenus apsaugotame būste tenka išmokti planuoti išlaidas, susitaupyti pinigų, pradėti ieškoti darbo, mesti žalingus įpročius ir įgyti padedančius išlikti sveikiems. Galų gale – daugiau bendrauti ir susirasti naujų draugų, stiprinti ryšius su artimaisiais.

Jūs jau turite patirties – apsaugoto būsto paslaugą teikiate pusantrų metų. Kas pasikeitė per šį laiką?

Per šį laiką pavyko įgyti apsaugoto būsto gyventojų pasitikėjimą. Žmonės išmoko pasitarti prieš priimdami rimtus sprendimus, tapo atviresni, labiau motyvuoti, sumažėjo pasipriešinimas, labiau reaguoja į pastabas, geriau pagalvoja, ką sako ir ką daro.

Tiesą sakant, nuolat primenant, motyvuojant, paraginant gana daug pasiekta. Namai tvarkomi, ruošiamas maistas, gerėja bendravimo kokybė su artimaisiais. Gyvenantys apsaugotame būste aktyviau dalyvauja bendrijos veikloje, miesto renginiuose.

Gal prisimenate kokį konkretų pavyzdį?

Pavyzdžiui, toks vyriškis, pavadinkime jį Tomu, prieš apsigyvendamas apsaugotame būste prarado socialinius įgūdžius, todėl nesugebėjo pasirūpinti savimi ir savo poreikiais, gyveno nakvynės namuose. Kai įsikūrė apsaugotame būste, ėmė bendradarbiauti, atsirado noras keisti gyvenimo būdą. Ir nors to žmogaus norai didesni už galimybes ir gebėjimus, jis nenuleidžia rankų ir mažais žingsneliais eina pirmyn su užsidegimu atstatyti tai, kas prarasta, kad galėtų gyventi savarankiškai.

Ypač džiugina situacijos, kai atkuriami nutrūkę ryšiai su artimiausiais giminaičiais. Tuomet sustiprėja motyvacija imtis ir kitų veiksmų, pavyzdžiui, ieškotis darbo, prisiminti, kokia veikla džiugino anksčiau, kokius gebėjimus žmogus turi ir kaip visa tai pasitelkus galima padėti sau judėti į priekį.

APSAUGOTO BŪSTO GYVENTOJAI KALBA APIE TAI, KAS JIEMS SVARBU

  • Dirbti, užsidirbti, turėti darbą, draugų, nuolatinę gyvenamąją vietą.
  • Kad būčiau pavalgęs, apsirengęs, turėčiau savo aplinkoje artimų žmonių, galėčiau planuotis savo laisvalaikį.
  • Jaustis visaverčiu žmogumi, turėti nuolatines pajamas, žmonių pagalbą.
  • Išmokti gyventi savarankiškai, įgyti pasitikėjimo savimi, atrasti savo vietą gyvenime, jaustis saugiam.
  • Noriu būti vertinamas. Sukurti šeimą ir turėti savo būstą.
  • Realizuoti save, jaustis sveikam ir vertinamam.
  • Kad jausčiausi sveikas, būtina gerti vaistus, kad žmonės mane matytų ne kaip ligonį, o kaip sveiką žmogų.
  • Susirasti darbą, kad jausčiausi nepriklausomas finansiškai.
  • Siekti kuo didesnio savarankiškumo.

Nuotrauka: V. Žūtautienės asmeninio albumo.

Informacija – Institucinės globos pertvarkos