Pagalba priimant sprendimus: Inga mokosi spręsti pati

Pačiam spręsti su asmeniniu gyvenimu susijusius klausimus – pamatinė kiekvieno teisė. Ši teisė – pamatas, ant kurio statoma laisvė. Deja, žmonėms, turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, kartais apsispręsti patiems yra sudėtinga.

Tokiu atveju į pagalbą ateina pagalbos priimant sprendimus specialistas. Nepiršdamas savo nuomonės, o sudarydamas erdvę diskusijoms specialistas būna šalia, kol žmogus gali pats priimti jam svarbų spendimą.

Apie tai, kaip teikiama ši paslauga ir kaip ji padėjo šiaulietei Ingai (vardas pakeistas) kalbamės su VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuro pagalbos priimant sprendimus specialiste Edita Čičeliene.

Papasakokite, kaip susipažinote su Inga.

Inga gyveno savarankiško gyvenimo namuose, bet paveldėjo butą ir pradėjo svarstyti, kad galbūt norėtų persikelti ten. Apsispręsti buvo sunku, nes kankino daug baimių ir klausimų: kaip išeiti iš savarankiško gyvenimo namų, kaip pasiruošti gyventi vienai, ar apskritai sugebės gyventi viena, ar mokės planuotis išlaidas, mokėti mokesčius, ar susitvarkys kasdienėj buityje, pavyzdžiui, ar mokės naudotis buitine įranga.

Baimių kilo ir dėl ligos. Dar vienas rūpestis – ką reikės veikti? Įstaigoje būdavo suplanuotas laisvalaikis, o namuose jį organizuotis reiktų pačiai. Ieškodama sprendimo net kreipėsi į teisininkus. Vieną dieną vienoks sprendimas atrodydavo teisingesnis, kitą – kitoks. Apie mūsų paslaugas ji sužinojo iš savo draugų rato, su kuriais kartu lankė socialinių paslaugų centrą.

Kodėl jai buvo sunku apsispręsti pačiai?

Gyvendama savarankiško gyvenimo namuose, ji buvo prižiūrima, žinojo, kad kas benutiktų, galės kreiptis pagalbos, patarimo. Ji neturėjo patirties, ką reiškia gyventi visiškai vienai. Įstaigoje jai nereikėdavo spręsti pačiai. Kad galėtum spręsti pats, reikia ir įgūdžių, o Inga jų neturėjo.

Žingsnis po žingsnio papasakokite, kaip teikėte pagalbą šiai klientei.

Individuali konsultacija vyksta 2–3 kartus per savaitę po kelias valandas, o telefonu bendraujame kasdien. Be to, Inga, kai gali, ateina pas mus į užimtumo veiklas. Pirmiausia pateikiame informaciją, diskutuojame, aptariame galimus sprendimus. Pavyzdžiui, Ingai buto remontui reikėjo apdailos meistrų, tad su specialisto pagalba ji ieškojo kontaktų, svarstėme, kurį geriausia pasirinkti, kokie pliusai iš vieno pasirinkimo, kokie – iš kito. Klientė galutinį sprendimą priima pati. Pagrindinė mūsų taktika yra kalbėjimas. Jei iškyla klausimų ar neaiškumų, darome kolegų susirinkimus ir ieškome sprendimo būdų.

Jūs, kaip specialistė, matėte, kad kai kurie Ingos svarstomi sprendimai neatitiko jos geriausių interesų. Ką tokiu atveju darėte?

Buvo etapas, kai Inga vienu metu mokėjo už gyvenimą savarankiško gyvenimo namuose ir išlaikė savo butą, investavo į remontą. Nėra labai racionalu vienu metu mokėti už dvi gyvenamąsias vietas. Ji pirko labai daug dalykų, kurie mums, specialistams, atrodė nereikalingi. Aš, kaip pagalbininkė, ėmiausi iniciatyvos, kalbėjau apie tokių pasirinkimų trūkumus. Išdiskutavus, kodėl toks daiktų pirkimas negerai, Inga pradėjo mažiau išlaidauti. Paslaugos teikimo pradžioje ji vis klausdavo, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Tačiau mes negalime duoti patarimų, galime tik padėti išdiskutuoti visus variantus.

Galbūt į pagalbos teikimą įtraukėte ir artimuosius?

Įprastai į paslaugos teikimą įtraukiame artimuosius. Stengiamės jiems parodyti, jog žmogus gali veikti ir spręsti savarankiškai. Kartais iš artimųjų jaučiame pernelyg didelį globėjiškumą. Ypač tai ryšku kalbant apie įsidarbinimą. Būna, kad žmogus nori dirbti, darbdavys yra pasiruošęs jį priimti, o artimieji stabdo procesą, sako, kad jų artimas žmogus nesugebės. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad jei artimieji išdrįsta paleisti žmogų, suteikti jam galimybę, jis kuo puikiausiai susitvarko, atlieka užduotis. Inga yra vienturtė, jos mama neseniai mirė, tad artimųjų į paslaugos procesą šiuo atveju neįtraukėme.

Kodėl yra svarbu, kad žmogui, turinčiam intelekto ar psichosocialinę negalią, priimti sprendimus padėtų ne artimieji, o būtų suteikta pagalbos priimant sprendimus paslauga?

Ši paslauga atveria kelią į savarankišką gyvenimą bendruomenėje. Kaip minėjau, artimieji kartais būna per daug globėjiški. Jie sukuria savo suaugusiems vaikams komforto zoną ir bijo, kad iš jos neišeitų, nes už šios zonos ribų gali susidurti su sunkumais. Jie nepasitiki negalią turinčių vaikų gebėjimais. Suprantama, toks rūpestis kyla iš didžiulės meilės.

Tuo tarpu pagalbos priimant sprendimus specialistai stengiasi būti objektyvūs, neprimesti paslaugos gavėjui savo valios, jie kaip tik skatina išeiti iš komforto zonos, nes tik taip žmogus gali tapti savarankiškas.

Kaip šiandien atrodo Ingos gyvenimas?

Inga savarankiškai gyvena jau du mėnesius. Pati eina nusipirkti maisto, tvarkosi buityje, kaip jai pavyksta, stengiasi pati pasigaminti maisto. Išsprendė laisvalaikio praleidimo klausimą – eina į koncertus, susitinka su draugėmis, vasaros metu išvažiuoja pailsėti prie jūros. Šiuo metu Inga yra savarankiškesnė, daugiau pasitiki savimi, stengiasi pati priimti sprendimus tam tikrose gyvenimo situacijose.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.

NUOTRAUKA: Asociatyvioji nuotrauka iš unsplash.com