Pagalba priimant sprendimus keičia marijampoliečių gyvenimus

Pagalbos priimant sprendimus paslauga skirta suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje: asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, susijusioje su finansais ir kt. Į pagalbą tokiems žmonėms ateina pagalbos priimant sprendimus specialistas ar specialistų komanda.

Su Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ darbuotoja Žydra Brazaitiene kalbamės apie tai, kaip sekasi teikti pagalbos priimant sprendimus paslaugą.

Žydra, kaip apibūdintumėte savo darbą žmogui, kuris apie tai nieko nežino?
Pagalbininkas priimant sprendimus dirba vadovaudamasis nuostata, kad pagalba priimti sprendimus – tai darbo su klientu procesas, kurį sudaro daug dedamųjų. Visų pirma, kalbantis su paslaugos gavėju atskleidžiama, kokia pagalba jam reikalinga. Tada ieškoma įvairių būdų, variantų, kaip tą pagalbą suteikti. Mums svarbiausia, kad galutinį sprendimą priimtų pats žmogus, jokiu būdu ne specialistas.

Pagalbos priimant sprendimus specialistas padeda klientui suprasti sprendimui priimti reikalingą informaciją. Kartais pasitelkiame lengvai suprantamos kalbos formatą, kartais tiesiog ieškome paprastesnių žodžių tai pačiai minčiai išreikšti, pasitelkiame pavyzdžius ir pan.

Būna, kad teikdami paslaugą konsultuojame ir paslaugos gavėjo šeimos narius ar artimuosius, žinoma, prieš tai pasakę klientui.

Papasakokite, kokiose srityse padedate?
Stipriname buitinius įgūdžius, atsakome į su tėvyste ar motinyste susijusius klausimus, padedame išsirinkti mokymo įstaigą norintiems toliau mokytis ar padedame apsispręsti, koks darbas paslaugos gavėjui tiktų labiausiai.

Iš pradžių išklausau žmogų, kokie rūpesčiai tuo metu jį labiausiai slegia. Pavyzdžiui, žmogus pasako, jog nori gauti profesinės reabilitacijos paslaugas, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Kartu susidėliojame planą. Toliau jau pats žmogus turi žengti žingsnius, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Pavyzdžiui, žmogus turi nueiti į „Sodrą“. Ten specialistė viską paaiškina jį dominančia tema, tačiau žmogus dėl savo negalios galbūt nesugeba suprasti, įsisavinti informacijos ir grįžta nieko nepešęs. Taigi, kartais tenka palydėti ir paaiškinti jam aktualią informaciją suprantama kalba.

Matyti, kad iššūkių darbe nestinga…
Sunkiausia, kai paslaugos gavėjai turi didelių finansinių problemų. Žmonės prisiima įsipareigojimų, kurių negali įvykdyti, nemoka elgtis su turimais pinigais, neskiria, kas yra būtinybės prekės, o kas – jau prabangos. Be to, finansinius rūpesčius ilgai slepia, jie išlenda į paviršių tuomet, kai skolos jau siekia tūkstančius. Aš, kaip specialistė, galiu jiems patarti, kokių žingsnių turi imtis, norėdami išspręsti sunkumus. Tačiau priimti galutinį apsisprendimą kažką keisti, turi pats žmogus.

Pagalbos priimant sprendimus specialistai akcentuoja, kad labai svarbu nenutolti nuo žmogaus, kuriam padedi, tikrųjų tikslų, norų, lūkesčių.
Netrukus bus dveji metai, kai teikiu šią paslaugą. Per tą laiką turėjau 14 klientų. Man svarbus kiekvienas klientas, kiekvienam norisi padėti, nesvarbu, kokio lygio negalią jis turi. Stengiuosi išlaikyti emocinį ryšį. Neskaičiuoju ir darbo valandų – jeigu žmogus skambina, aš keliu telefono ragelį ir diskutuojame, kuris sprendimas konkrečioje situacijoje būtų geriausias. Įgyti žmogaus pasitikėjimą – jau pusė darbo. Po to jau galima ieškoti sprendimų.

Ar tiesa, kad suteikus pagalbą, pavyzdžiui, priimant sprendimus, žmogus su negalia gali gyventi bendruomenėje?
Manau, su žmonėms, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, reikėtų pradėti dirbti kuo anksčiau. Bendraudama su jais dažnai matau įsisenėjusias, apleistas problemas, rūpesčius, kurie kyla iš negebėjimo priimti sprendimus. O jeigu jis galėtų kreiptis į specialistą, padedantį rasti išeitį iš atrodytų beviltiškos situacijos, gal net ir mažiau savarankiškas žmogus galėtų gyventi bendruomenėje? Manau, kad taip. Ir tai tik dar kartą įrodo, kad žmonės su negalia tikrai gali gyventi bendruomenėje, tik jiems reikia didesnės ar mažesnės pagalbos.

Į pagalbos procesą įtraukiate ir artimuosius?
Tikrai būna ir taip, kad artimieji kreipiasi į mus ir palydi savo negalią turintį artimąjį klausdami, ar jam galėtų būti teikiama pagalbos priimant sprendimus paslauga. Kai į procesą įsitraukia ir neįgaliojo artimieji, tikrai tampa lengviau. Tuomet ir paslaugos gavėjas jaučiasi drąsiau, komfortiškiau, ir specialistas greičiau įsigilina į konkrečią situaciją.

Bet čia svarbu nepamiršti ir kito aspekto. Deja, giminaičiai ar besirūpinantieji dažnai nusprendžia už neįgalų artimą žmogų, nes jiems taip pasielgti atrodo paprasčiau, greičiau. Bet ar tai tikrai teisinga suaugusio, nors ir turinčio negalią, žmogaus atžvilgiu, kuris turi savo nuomonę, tikslus, norus, tik galbūt trūksta to apsisprendimo momento. Todėl ir svarbu yra įtraukti ir artimuosius, globėjus.

Paslaugos gavėjų mintys apie paslaugą:
• “Tapo drąsiau lankytis įvairiose įstaigose, mane paskatino mokytis”.
• “Įsitraukiau į veiklą socialinėje aplinkoje, susiradau naujų pažinčių, padėjo susitvarkyti su skolomis, pagalbininkas padeda bendrauti su antstoliais, viską paaiškina taip, kad suprasčiau”.
• “Išsprendžiau savo užimtumo klausimus, stiprinu bendravimo įgūdžius, mokausi protingai naudotis pinigais“.
• “Priėmus kai kuriuos sprendimus, pagerėjo mano savijauta”.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.

NUOTRAUKA: Ž. Brazaitienės asmeninio albumo.