Pagalbos priimant sprendimus ir atvejo vadybos modelio svarba Klaipėdos regione
Asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia itin svarbu užtikrinti galimybę priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti savo gyvenimo valdyme. Tai ne tik teisė į autonomiją, bet ir pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti orų ir nepriklausomą gyvenimą. Tačiau praktikoje šiems asmenims dažnai trūksta galimybių dalyvauti sprendimų priėmime, nes artimieji dažnai priima sprendimus už juos. Dėl to iškyla būtinybė užtikrinti specializuotą pagalbą, kuri ne tik apimtų teisinį veiksnumą, bet ir padėtų gerinti socialinę įtrauktį.
Klaipėdos regione pilna apimtimi dirba pagalbos priimant sprendimus specialistų komanda, kurios tikslas – sudaryti sąlygas asmenims su negalia dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Be to, svarbų vaidmenį atlieka savivaldybėse veikiančios neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos, kurių tikslas peržiūrėti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priimti sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Tai leidžia ne tik stebėti asmenų sveikatos būklę, bet ir laiku suteikti pagalbą.
Vis dėlto praktikoje pastebima, kad dažnai patys šeimos nariai neįtraukia savo artimųjų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, į svarbių jų gyvenimo sprendimų priėmimo eigą ir tą padaro patys. Pavyzdžiui, tai gali būti sprendimai dėl gyvenamosios vietos, finansinių klausimų, sveikatos priežiūros paslaugų, socialinių paslaugų gavimo, kasdienio gyvenimo organizavimo, draugų pasirinkimo, darbo ar mokymosi galimybių.
Klaipėdos regiono pagalbos priimant sprendimus specialistai pastebi, kad ypač trūksta paslaugų, skirtų jauniems, vos sulaukusiems pilnametystės asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia ypač ugdymo srityje. Dažnu atveju nėra pakankamo profesinio rengimo įstaigų, specialistų bei specialybių įvairovės. Pavyzdžiui, merginoms siūlomos tik virėjos ir padavėjos mokymo programos, tačiau trūksta siuvimo, mezgimo, floristikos ir kitų specialybių. Vaikinams taip pat siūloma tik keletas amato pasirinkimų, pavyzdžiui, mūrininko, dažytojo ar tinkuotojo, tačiau trūksta autošaltkalvio, laivadirbio, staliaus ar batsiuvio profesijų. Be to, nėra galimybių ugdyti meninius gebėjimus suaugusiems asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia – trūksta būrelių ar studijų, kuriose jie galėtų dalyvauti, nesilaikydami griežtų grafiko apribojimų. Kai kuriose savivaldybėse taip pat trūksta svarbių paslaugų, tokių kaip apsaugotas būstas ir grupinio gyvenimo namai, kas apsunkina asmenų įtrauktį į bendruomenę ir gali padidinti jų socialinę izoliaciją.
Atsižvelgiant į minėtus iššūkius, galima teigti, kad šiuo metu vis dar egzistuoja paslaugų trūkumas ir socialinės įtraukties stoka. Todėl atvejo vadybininkų tikslas – pasiūlyti asmeniui su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia atitinkamas paslaugas gyvenimo kokybei ir savarankiškumui didinti – gali būti sudėtingas iššūkis, reikalaujantis išmonės.
Pateikiame vieną pavyzdį, kaip atvejo vadybos modelio taikymas gali padėti žmogui su psichosocialine negalia. „Asmuo, nesilaikęs paskirto vaistų vartojimo režimo, susidūrė su pablogėjusia sveikatos būkle – pasireiškė nerimo ir psichozės simptomai, kurie ženkliai apsunkino kasdienių veiklų atlikimą. Dėl šių sunkumų asmuo nebegalėjo dalyvauti anksčiau lankytose socialinėse dirbtuvėse, o pablogėjusi būklė kėlė grėsmę tiek jo, tiek aplinkinių saugumui. Siekiant užtikrinti asmens saugumą, buvo pradėtas atvejo vadybos modelio taikymas. Po individualaus veiksmų plano parengimo ir bendradarbiavimo su sveikatos bei socialinių paslaugų specialistais, buvo užtikrinta nuosekli pagalba. Dėl šio bendro darbo ir nuoseklaus stebėjimo, asmens sveikatos būklė pradėjo gerėti ir jis vėl galėjo aktyviai dalyvauti socialinėse dirbtuvėse. Šis atvejis parodė, kad kompleksinė, tarpinstitucinė pagalba, suderinta su individualiu planu, gali veiksmingai spręsti asmens su psichosocialine negalia problemas“, – pasakoja Šilutės atvejo vadybininkė Inga Drapkinienė.
Tuo tarpu Klaipėdos miesto atvejo vadybininkė Viktorija Siniakovienė prisimena, kai su ja susisiekė Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras dėl atvejo vadybos paslaugų teikimo moteriai, kuri gyvena viena be artimųjų, ir kuriai reikėjo pagalbos. Susisiekus su moterimi paaiškėjo, kad ji jaučiasi labai vieniša ir praleidžia dienas namuose, tačiau labai norėtų užsiimti kokia nors veikla. Atvykus kartu į Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“, moteris labai apsidžiaugė galimybe jį lankyti. Tačiau išsiaiškinta, kad moters deklaravimo vieta nėra Klaipėdoje, todėl ji negalėjo gauti paslaugų šiame centre. Po ilgos diskusijos su socialinių paslaugų centro vadove ir savivaldybės darbuotojais buvo priimtas sprendimas sudaryti trišalę sutartį su savivaldybe, kurioje moteris deklaruota, kad ji galėtų gauti paslaugas Klaipėdoje. „Po ilgų pastangų ir bendradarbiavimo moteris dabar lanko socialinių paslaugų centrą ir gauna visą reikalingą pagalbą. Ji nebepatiria vienatvės jausmo“, – pasakoja Viktorija Siniakovienė.
Atvejo vadybos ir pagalbos priimant sprendimus paslaugų taikymas suteikia asmenims su negalia galimybę dalyvauti savo gyvenimo valdyme, užtikrinant, kad jų sprendimai būtų pagrįsti jų tikraisiais poreikiais ir norais. Tokiu būdu šie asmenys gali ne tik gauti reikalingą pagalbą, bet ir būti pilnateisiais visuomenės nariais, galinčiais prisidėti prie savo gyvenimo kokybės gerinimo. Tai yra esminis žingsnis link savarankiško ir oraus gyvenimo.
Nuotraukoje (iš kairės į dešinę) Skuodo rajono savivaldybės asmens su negalia reikalų koordinatorė Bendikienė Raivara, pagalbos priimant sprendimus specialistė Arenta Skrinskė, Pertvarko projekto tinklaveikos specialistė (kuruojanti Klaipėdos regioną) Lilia Baltutienė, socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Noreikienė, atvejo vadybininkė Deimontienė Zita.
Nuotraukoje (iš kairės į dešinę) Kretingos rajono savivaldybės asmens su negalia reikalų koordinatorė Lina Kručiuvienė, vedėjos pavaduotoja Margarita Lipskienė, socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė, Pertvarkos projekto tinklaveikos specialistė (kuruojanti Klaipėdos regioną) Lilia Baltutienė, atvejo vadybininkė Žaneta Dirvonskytė, specialistė Laura Navickienė, pagalbos priimant sprendimus specialistė Alina Vaznonienė.
Nuotraukoje (iš kairės į dešinę) Palangos miesto savivaldybės asmens su negalia reikalų koordinatorė Rasa Piekienė, socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė, atvejo vadybininkė Laura Šimkevičienė, Pertvarkos projekto tinklaveikos specialistė (kuruojanti Klaipėdos regioną) Lilia Baltutienė, pagalbos priimant sprendimus specialistė Alina Vaznonienė.