Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Patirties mainai Tauragėje: nuo apsaugoto būsto iki socialinių dirbtuvių

Kaip skirtingos bendruomeninės paslaugos papildo viena kitą ir padeda užtikrinti žmogui reikalingą pagalbą? Šį klausimą Tauragėje aptarė Šiaulių regiono savivaldybių administracijų atstovai, socialinių paslaugų įstaigų vadovai ir darbuotojai kartu su regiono tinklaveikos specialiste Egle Jurkute bei apgyvendinimo paslaugų metodininke Donata Šimkute–Špėgiene.

Susitikimų salėje keliolika žmonių sėdi kėdėse ir klausosi pranešimo. Dauguma dalyvių – moterys. Priekyje matyti kelios tuščios kėdės ir ant grindų padėta rankinė. Patalpa šviesi, su nuožulniomis lubomis ir stoglangiais. Dešinėje pusėje pro langą krenta dienos šviesa, šalia stovi kambarinis augalas. Dalyviai dėmesingai stebi renginį, o viena moteris pirmame plane žiūri į mobilųjį telefoną.

Vizito metu daug dėmesio skirta apsaugoto būsto paslaugos organizavimui, socialinių dirbtuvių veiklai ir specialistų bendradarbiavimui teikiant pagalbą žmonėms, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią.

Dalyvius pasitiko Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Aniulienė, kuri pristatė įstaigos veiklą ir pasidalijo sukaupta patirtimi plėtojant bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia. Susitikimo metu kalbėta apie vertybes, kurios paskatino ieškoti naujų pagalbos formų, bei apie tai, kaip bendradarbiaujant skirtingiems specialistams kurti paslaugas, geriausiai atitinkančias žmonių poreikius.

Vizito metu svečiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su apsaugoto būsto paslaugos teikimu ir kasdiene jos praktika, kuria dalijosi apsaugotame būste dirbanti socialinė darbuotoja. Tauragės rajono savivaldybės atvejo vadybininkė Rūta Keparutienė dalijosi patirtimi organizuojant apsaugoto būsto paslaugas asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, ir padedant jiems siekti kuo savarankiškesnio gyvenimo.

Moteris sėdi prie stalo ir skaito pranešimą, naudodamasi nešiojamuoju kompiuteriu. Už jos ekrane rodoma prezentacija apie atvejo vadybininko vaidmenį organizuojant apsaugoto būsto paslaugą ir pagalbą žmogui siekiant savarankiško gyvenimo. Ant stalo matyti projektorius, o šalia – vandens buteliukas.

Svarbia susitikimo dalimi tapo apsaugoto būsto paslaugos gavėjos Jurgitos istorija. Ji pasakojo, kad gyvenant globos įstaigoje labiausiai trūko galimybės pačiai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Persikėlus į apsaugotą būstą situacija pasikeitė – šiandien Jurgita pati planuoja dieną, apsiperka, gamina maistą, tvarkosi buitį ir sprendžia kasdienius klausimus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti įprasti dalykai, būtent jie, jos teigimu, labiausiai pakeitė kasdienybę.

Šiuo metu Jurgita dirba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje lengvai suprantamos kalbos vertėja ir kartu su gyvenimo draugu gyvena apsaugotame būste. Abu jie yra aktyvūs darbo rinkoje, planuoja savo kasdienybę ir savarankiškai sprendžia jiems svarbius klausimus. Kalbėdama apie dabartinį gyvenimą, Jurgita neslėpė, kad galimybė pačiai priimti sprendimus jai yra vienas svarbiausių pokyčių.

Po pietų Jurgita pakvietė svečius apsilankyti savo namuose. Ji noriai aprodė būstą, pasidalijo kasdienio gyvenimo džiaugsmais ir su pasididžiavimu rodė, kaip jaukiai yra susikūrusi savo gyvenamąją aplinką. Šis susitikimas suteikė galimybę iš arti pamatyti tai, apie ką dažnai kalbama planuojant ir organizuojant paslaugas – kaip jos atrodo žmogaus kasdienybėje.

Jurgitos istorija suteikė papildomų temų diskusijoms apie apsaugoto būsto paslaugos organizavimą ir jos reikšmę žmogaus gyvenime. Susitikimo metu aptarti apsaugoto būsto organizavimo modeliai, paslaugų kokybės užtikrinimas ir specialistų vaidmuo. Šiaulių regiono atstovai domėjosi praktiniais paslaugos teikimo aspektais, bendradarbiavimo tarp institucijų galimybėmis bei sprendimais, padedančiais žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje. Dalyviai dalijosi savo patirtimi, aptarė kylančius iššūkius ir ieškojo būdų, kaip stiprinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą ir kokybę regione.

Šviesioje susitikimų salėje stovi dvi moterys. Viena jų kalba ir gestais perteikia mintis, o kita atidžiai klausosi.

Tarp aplankytų vietų buvo ir Adakavo socialinių paslaugų namų socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Čia svečiai susipažino su dirbtuvių lankytojų kasdiene veikla, stebėjo atliekamus darbus ir ugdomus darbinius įgūdžius. Socialinių dirbtuvių veiklos apima įvairias sritis – nuo tekstilės gaminių siuvimo ir rankdarbių gamybos iki aplinkos tvarkymo darbų.

Kelionę po bendruomenines paslaugas Tauragėje tęsė apsilankymas Tauragės Švč. Trejybės parapijos socialinėse dirbtuvėse „Draugų kiemelis“. Pagrindinė šių dirbtuvių veikla – maisto gamyba ir maitinimo paslaugos. Čia žmonės ne tik ugdo darbinius ir socialinius įgūdžius, bet ir įgyja patirties, kuri gali padėti ieškant darbo ir įsitvirtinant darbo rinkoje.

Socialinių dirbtuvių erdvėje grupė žmonių sėdi prie stalų ir klausosi dviejų moterų pristatymo. Priekyje stovinčios moterys pasakoja apie veiklą, o už jų matyti maisto gaminimui skirta virtuvės zona su puodais ir indais. Kairėje pusėje matoma „Caritas“ simbolika. Dalyviai dėmesingai stebi pristatymą ir dalyvauja diskusijoje.

Apie socialinių dirbtuvių veiklą, jų augimą ir kasdienius iššūkius pasakojo rinkodaros specialistė Vitalija Šlepavičienė, daugelio vadinama šių dirbtuvių siela. Ji dalijosi patirtimi, kaip per kelerius metus „Draugų kiemelis“ tapo ne tik vieta, kurioje žmonės ugdo darbinius įgūdžius, bet ir bendruomenės traukos centru, į kurį pietauti užsuka tiek tauragiškiai, tiek miesto svečiai.

Ne vienus metus dirbusi apsaugoto būsto darbuotoja, Vitalija Šlepavičienė taip pat pasidalijo savo profesine patirtimi ir įžvalgomis apie skirtingų paslaugų svarbą žmogaus gyvenime. Pasak jos, apsaugotas būstas ir socialinės dirbtuvės dažnai papildo viena kitą – vienos padeda žmogui tvarkytis kasdieniame gyvenime, kitos suteikia galimybę ugdyti darbinius įgūdžius, įgyti naujos patirties ir aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

Vizito metu skirtingų savivaldybių ir organizacijų specialistai dalijosi profesine patirtimi, aptarė kasdienėje praktikoje kylančius klausimus ir susipažino su kolegų taikomais sprendimais. Tokie susitikimai padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp specialistų ir formuoti bendrą požiūrį į paslaugų organizavimą žmonėms, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią.

Taip pat skaitykite: