PROFESINĖS MOKYKLOS LAUKIA IR INTELEKTO NEGALIĄ TURINČIŲ MOKINIŲ

Vilnietės Irenos Grigienės dukra Saulė kitais metais baigs mokyklą. Dauno sindromą turinti mergaitė mokosi pagal socialinių įgūdžių programą. Mama nerimauja – ką dukrai reikės daryti ateityje? Ji neabejoja, kad intelekto negalią turintiems vaikams reikėtų mokytis profesijos, tačiau tai nėra paprasta. Pirmiausia, Vilniuje, kur gyvena Irena, labai mažas profesijų šiems vaikams pasirinkimas. Kita vertus, labai sunku nuspręsti, ką rinktis, nes vaikai nėra susipažinę su profesijomis ir nežino, kas jiems patiktų, kam jie turėtų gebėjimų, tad dažnai profesijos pasirenkamos atsitiktinai, ir nebūtinai pasirinkimas yra sėkmingas. I. Grigienė sako matanti, kad Saulei patinka tvarkytis sode, darže, tad jai galbūt tiktų su šia sritimi susijusi specialybė.  1

„Sutrikusio intelekto žmonės – tokie patys kaip visi. Jie taip pat nori realizuoti save, daryti tai, kas jiems patinka. Visuomenės misija – padėti. Ne visi norės ir galės dirbti, gal kai kurie pasirinks lankyti dienos centrą, bet yra ir kitokių pavyzdžių – žmonės, turintys Dauno sindromą, sėkmingai dirba kavinės darbuotojais, ūkvedžiais“, – sako Irena.

Populiarėja profesinis mokymas

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Arūno Plikšnio teigimu, profesinės mokyklos šiemet asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, siūlo 12 pirminio profesinio mokymo programų: dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, floristo, šaltkalvio, medienos apdirbėjo padėjėjo, siuvėjo-operatoriaus, dažytojo-tinkuotojo padėjėjo, medienos apdirbėjo-dailidės padėjėjo, plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo, mūrininko-betonuotojo padėjėjo, virėjo, duonos ir pyrago gaminių kepėjo, kambarių tvarkytojo.  2019 m. į profesinio mokymo įstaigas įstojo 626 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, o iš viso mokėsi 1881 mokinys.

Populiariausios profesijos – virėjo, apdailininko, automobilių mechaniko, duonos ir pyrago gaminių kepėjo, kambarių tvarkytojo.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, mokėsi 43 iš 61 pernai veikusios profesinio mokymo įstaigos. Daugiausia – Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Šiaulių profesinio rengimo centre, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre, Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centre, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, Šilutės profesinio rengimo centre.

Profesinio mokymo įstaigose mokosi įvairių negalių turintys mokiniai, pavyzdžiui, intelekto, regos ir klausos, judesio, padėties bei neurologinių sutrikimų, taip pat turintys įvairiapusių raidos sutrikimų, mokymosi, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, kompleksinių sutrikimų bei kitų sunkumų. Dalis jų profesijos mokosi drauge su visais, o turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo siūlomos specialios profesinio mokymo programos. Asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, skirtos pirminio profesinio mokymo programos vykdomos kartu su socialinių įgūdžių programa, jas baigti trunka 3 metus. Į šias programas priimami baigę individualizuotą pagrindinio ugdymo programą.  Aplinka neįgaliesiems geriausiai pritaikyta tose profesinio mokymo įstaigose, kurios turi sektorinius praktinio mokymo centrus. Atnaujinant infrastruktūrą ji buvo pritaikyta pagal reikalavimus žmonių su negalia reikmėms.  Ar informacija lengvai suprantama kalba turėtų būti pateikiama visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse?

Iš anksto susipažįsta su profesijomis 

Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių (dažniausiai – intelekto negalią) turintys mokiniai šiuo metu mokosi virėjo specialybės. Pasak Specialiojo ugdymo skyriaus vedėjos Ritos Grybienės, sėkmingai siekti profesijos jiems padeda mokykloje vykdoma specialiųjų įgūdžių ugdymo programa, pagal kurią mokosi 10 klasių baigę moksleiviai. „Per porą metų vaikai gali prisiliesti prie siuvėjo, patalpų valytojo, apželdintojo, floristo profesijų, susipažinti su aplinkos tvarkymo, elektros, medžio ir kitais darbais“, – pasakoja R. Grybienė. Jos teigimu, vaikas praktiškai pabando įvairius darbus ir gali nuspręsti, ką jis norėtų rinktis, kas jam galėtų sektis. „Matau, kaip šios programos vaikus augina. Jie pradeda labiau pasitikėti savimi, išmoksta bendrauti, dirbti kartu, gali geriau įvertinti savo galimybes“, – sako Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja.  R. Grybienė įsitikinusi – intelekto negalią turintys jaunuoliai tikrai gali dirbti įvairius konkrečius darbus, pavyzdžiui, būti padėjėjais automobilių remonto dirbtuvėse, statybose, žemės ūkyje, virtuvėje ir pan. Žinoma, jie savarankiškai organizuoti veiklos negalės, bet padedami kvalifikuoto specialisto, suformulavus konkrečias užduotis, dauguma pajėgia sėkmingai dirbti. „Su jais galima kalnus nuversti, tik reikia mokėti rasti raktą, sudominti, įkvėpti“, – įsitikinusi R. Grybienė. Kaip pavyzdį ji pateikia prieš keletą metų mokykloje veikusį pučiamųjų orkestrą, kuriame intelekto negalią turintys vaikai grojo netgi Mocartą.

Reikia, kad darbdaviai patikėtų 

Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės Inos Budrienės manymu, darbdaviai dar nenoriai priima turinčiuosius intelekto negalią, nes jų nepažįsta. Ir ji pati prieš porą metų, sužinojusi, kad prie profesinės jungia specialiąją mokyklą, išsigando: „Nežinojome, kaip reikės dirbti, neturėjome praktikos. Labai baiminomės patyčių.“ Dabar direktorė sako, kad jos baimės nepasiteisino – intelekto negalią turintys vaikai puikiai įsiliejo į mokyklos bendruomenę. Jei pasitaiko peštynių, tai tik tarp jų pačių. „Man džiugu, kai matau, kad tie vaikai pas mus laimingi, jų akys švyti“, – sako direktorė.  Ji teigia tikinti, kad ne už kalnų metas, kai intelekto negalią turintys jaunuoliai įsilies į darbo rinką, tik reikia, kad darbdaviai jais patikėtų (tiesa, kai reikėjo atlikti praktiką, problemų nekilo). I. Budrienė pateikia pavyzdį – pas juos valytoja dirba intelekto negalią turinti mergina. Jos darbu vis labai patenkinti – mergina itin kruopšti ir atsakinga, o svarbiausia – ji labai džiaugiasi savo darbu, yra patenkinta, kad turi nuolatines pajamas. Esama ir daugiau pavyzdžių, kai šie vaikai įsidarbina: jie moka ir stalą padengti, ir ūkyje dirbti. Kai kurie dar mokydamiesi profesinėje mokykloje įgyja traktorininko teises. „Labai svarbu, kad tokie vaikai baigę mokslus neliktų vieni – kas nors jiems turi padėti. Turėtų būti žmogus, kuris nukreiptų, padėtų susirasti darbą, socializuotis“, – įsitikinusi mokyklos direktorė.

Svarbu būti šalia 

Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro direktorius Jonas Pravilonis sako, kad jų mokykla su negalią turinčiais jaunuoliais dirba nuo 1993 metų. Čia mokosi ir fizinę, ir klausos negalią turintieji, taip pat yra nemažai turinčių intelekto negalią. Šiais metais jie gali rinktis floristo, dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, kambarių tvarkytojo, virėjo, dažytojo, tinkuotojo specialybes. Priimami net tik baigusieji socialinių įgūdžių programą, bet ir įgiję pradinį išsilavinimą – kartu jie gali baigti pagrindinės mokyklos programą. Pasak direktoriaus, anksčiau profesinis mokymas buvo labai nuvertintas, dabar žmonės jį atranda iš naujo. Į profesines mokyklas mokytis ateina netgi universitetus baigę, kai prireikia konkrečių žinių, praktikos.

J. Pravilonis sako pastebintis tendenciją, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai dažnai būna nepasitikintys savimi, mano, kad nieko negali. „Matyt, įtakos turi ankstesnė patirtis. Turime juos įkvėpti, paskatinti. Nėra taip, kad turi intelekto negalią ir esi negabus. Reikia atrasti sritį, kurioje gali pasireikšti“, – įsitikinęs direktorius.  O kad ir intelekto negalią turintieji gali būti geri darbuotojai, rodo patirtis, yra jaunuolių, kurie įkūrė savo įmones. Direktorius atkreipia dėmesį, kad situacija darbo rinkoje keičiasi – kai kuriose srityse trūksta darbuotojų ir vis dažniau pasitelkiami intelekto negalią turintys žmonės, pavyzdžiui, mokykla ruošia dažytojus-tinkuotojo padėjėjus. Įgiję praktikos kai kada jie gali pradėti dirbti ir savarankiškai.

J. Pravilonio įsitikinimu, kad profesinį mokymą baigę jaunuoliai sėkmingai įsidarbintų, reikia labai didelio darbdavių, mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo. „Nesakau, kad tai lengva. Kaip specialiųjų poreikių turintiems vaikams seksis, labai priklauso nuo to, kas bus šalia, kas jiems padės. Nepavykus įsidarbinti iš karto, jaunuoliai greitai puola į neviltį, nebebando“, – sako direktorius. Jo manymu, šalia jų turi būti asistentai, kurie padėtų ne tik susirasti darbą, bet ir prisitaikyti darbo vietoje.