Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Rosita ėmė gyventi savarankiškai ir užlipo į sceną

Su specialistės Kristinos pagalba Rosita žengė svarbų žingsnį – nusprendė gyventi atskirai nuo tėvų.

Kiekvienas žmogus turi teisę su savo gyvenimu susijusius sprendimus priimti pats. Kartais dėl negalios pobūdžio būna sunku nuspręsti pačiam. Tokiu atveju, žmogui pageidaujant, į pagalbą ateina pagalbos priimant sprendimus specialistai. Specialistės Kristinos Kalpokienės ir jos pagalbą gaunančios Rositos kasdienybė atskleidžia, kad kartais tereikia ištiestos pagalbos rankos, kad negalią turintis žmogus taptų savarankiškas ir  vis daugiau galintis.

Kauno „Arkos“ bendruomenėje pagalbos priimant sprendimus paslauga Rositai teikiama jau beveik dvejus metus. K. Kalpokienė pasakoja, kad Rosita – vakarėlių siela: vienijanti, charizmatiška, linksma. Tiesa, norint paliesti gilesnes jos sielos kerteles, tenka pasitelkti ne tik jautrią širdį, bet įvairias metodines priemones, padedančias atsiverti.

Ir nemokantis skaityti gali skaityti

Gaudama specialisto pagalbą, Rosita ėmė labiau savimi pasitikėti, drąsiau išsako savo mintis, požiūrį. „Taip pat daug dirbame su Rositos gebėjimu išlaikyti dėmesį, būti čia ir dabar. Dėl negalios specifikos, Rosita neskaito, nerašo, tad su ja tenka dirbti naudojant alternatyviąją komunikaciją, simbolių kalbą. Iki tol nemokėjusi ir net nebandžiusi skaityti informacijos, dabar labai daug tekstų gali suprasti paveikslėlių pagalba“, – šypsosi Kristina.

Pasak pašnekovės, Rosita – ne tik mokinė, bet ir puiki mokytoja kūrybinėje srityje. „Įsivaizduokite, kartą radau ją skaitančią knygą – storą, be paveikslėlių. Ji „skaitė“ ją ilgai, tad neištvėriau ir paklausiau, apie ką gi skaito. Rosita ramiai atsakė, kad apie gyvenimą. Pasiteiravus, apie ką konkrečiau, šyptelėjusi išpyškino, kad ką ji pati sugalvoja, apie tą ir knygą“, – smagios patirties negali pamiršti Kristina.

Tapo savarankiška

O kalbant rimtai ir praktiškai, pasak specialistės, vienas didžiausių Rositos žingsnių – sprendimas gyventi atskirai nuo tėvų. „Rosita išsakė norą gyventi bendruomenės namuose ir būti savarankiška. Teko ne vieną dieną dirbti su šiuo jos sprendimu ir apgalvoti visus scenarijus, įsitikinti, kad šis sprendimas tikrai Rositos ir kad noras kyla iš jos pačios. Rosita iki šiol jaukiai gyveno tėvų namuose, tačiau vieną dieną apsisprendė pamėginti gyventi atskirai“, – pasakoja moteris.

Specialistė sako besididžiuojanti ne tik pačia Rosita, bet ir jos tėvais, kurie įsiklausė į dukros norą ir palaikė apsisprendimą. Ji džiaugiasi, kad merginos tėvai, anksčiau buvę tikri, jog dukra visuomet gyvens su jais, ryžosi pasitikėti ir paleisti.

Didžiausias noras – dainuoti

Ir pati Rosita pasakoja, kad apsisprendusi gyventi savarankiškai tapo stipresnė, labiau motyvuota, geba priimti ir sudėtingesnius sprendimus. Mergina džiaugiasi iš Kristinos gaunama pagalba: bendravimu, paaiškinimais, palydėjimu: „Kristina man yra draugė. Mudvi kalbamės, kepame pyragus. Tiksliau, aš kepu, o ji moko, žiūri, kad nenusideginčiau rankų. Mums gera kartu būti, pasikalbam apie moteriškus reikalus, draugystę, svajones.“

Paklausus Rositos apie ateities planus, mergina sakosi norintiišmokti gaminti maistą, o labiausiai – kepti pyragus. Jai jau šauniai sekasi tą daryti su minimalia asistentų pagalba, bet vis dar ieškoma būdų, kaip ji tą patį saugiai galėtų daryti savarankiškai.

Neatsiejama Rositos gyvenimo dalis – noras dainuoti: „Mano gyvenimas yra muzika, dainavimas. Man labai patinka dainuoti tai, ką jaučiu. Muzika man padeda nusiraminti, o su draugais gera klausytis ir linksmintis. Labiau už viską norėčiau dainuoti teatre ar koncertuose, savo dainavimu norėčiau džiuginti žmones“.

Mergina džiaugiasi prisijungusi prie Kauno Kamerinio teatro, kur drauge su menininkais parengė performansą „PinoKeys“ ir kartu su žinomu tenoru Jurgiu Jarašiumi atliko dainą. Šis pasirodymas buvo viena iš performanso  dalių „Kaunas Europos kultūros sostinė“ atidarymo metu.

„Nuostabiausia yra tai, kad Rosita gali būti ne tik žmogus, turintis negalią, reikalingas pagalbos, bet ir žmogus, kuris kuria, džiugina kitus. Argi ne šaunu, jog tereikia skirti šiek tiek laiko, žinių ir noro priimti kitą, ir „negalintis“ tampa galinčiu?“, – šypteli Kristina.

NUOTRAUKA: Asmeninio albumo nuotr.

TEKSTAS: Su specialistės Kristinos pagalba Rosita žengė svarbų žingsnį – nusprendė gyventi atskirai nuo tėvų.