Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Savanorystės patirtis: padėdamas kitam žmogui, padedi ir sau

Muzika gydo ir emociškai, ir fiziškai.

Marijampolietė Brigita labiausiai vertina pagalbą silpnesniam, kasdienybėje stengiasi visame kame matyti grožį, o savo laisvalaikį ji skiria padėti kitiems. Brigita – nepaprastai talentinga ir kūrybinga mergina, užuovėjos nuo gyvenimiškų negandų ieškanti muzikoje ir savanorystėje. Susidūrusi su negailestinga ir psichologiškai sekinančia liga, mergina pradėjo gauti įdarbinimo su pagalba paslaugą, taip jos gyvenime atsirado ir savanoriška veikla. Savanorystėje ji sako atradusi prasmę.

Papasakok apie save: ką mėgsti, koks žmogus esi?

Nuo vaikystės, kai tik pažinau muzikinį raštą, su muzika ir draugauju. Ji kaip tikroji stebukladarė mane palaiko ir sunkiausiomis, ir džiaugsmo akimirkomis. Besimokydama muzikos ir susirgau… Todėl mokslai man susiję ne tik su asmenybės pažanga, bet ir paliko pačius skaudžiausius prisiminimus, kai dėl ligos teko studijas nutraukti.Vis dar jaučiu didelį norą mokytis, tobulėti. Tačiau visi šie troškimai yra kaip tas tuščias garsas molinėje puodynėje, jeigu neturi didžiausio turto – sveikatos. Taigi, su muzika susipažinau anksti, ja domėjausi, bet ligos metu viskas nutrūko. Vietoj to ėmiausi daugiau skaityti. Ir, per ilgą laiką susirinkusi save iš gabalėlių, vėl nusprendžiau, beje, įdarbinimo su pagalba specialistės Daivos paskatinimu, mažais žingsneliais grįžti prie muzikos.

Kas tau svarbu gyvenime?  

Gyvenime vertinu paprastą žmogiškumą, pagalbą silpnesniam, troškimą padėti žmogui. Labai svarbu būti geram, mylinčiam ir dėkingam už viską. Apie tai galvoju, bet ne visuomet pavyksta tokiai būti, nors stengtis verta.

Labai svarbu matyti grožį viskame, net pačiuose neįstabiausiuose dalykuose. Meno pasaulis man kažkuo paslaptingas, nepaprastai dominantis: ir dailė, ir literatūra, ir teatras, kinas, šokis, skulptūra. O kiek meno slypi gamtoje! Tai toks nuostabus kūrėjo palikimas! Kuo toliau, tuo labiau jaučiuosi esanti gamtos dalis ir tai man labai svarbu gyvenime.

Kaip viskas susiklostė, kad tavo gyvenime atsirado įsidarbinimo su pagalba paslauga? Kaip susipažinai su tau padedančia specialiste Daiva?

Kai pagaliau apsisprendžiau prisiregistruoti Užimtumo tarnyboje, su specialiste nusprendžiau atvirai pasikalbėti apie esamą savo psichologinę būklę. Kalbėjau apie tai, kad dingusi motyvacija, kad esu nedisciplinuota, kad vienai jau ir nedrąsu būtų ko nors imtis, bet labai noriu būti naudinga.

Taigi, specialistė Gabrielė nuoširdžiai man pasiūlė įsidarbinimo su pagalba paslaugą. Įspėjo, kad netrukus telefonu susisieks specialistė Daiva ir nuteikė labai optimistiškai.

Taip mano gyvenime atsirado įdarbinimo su pagalba specialistė Daiva. Jau po pirmosios pažinties pajutau pasitikėjimą savimi, nes Daiva surado mano stipriąsias savybes, priminė kad muzika buvo ir toliau gali būti greta manęs.

Teko girdėti, kad išbandei savanorystę. Kada ir kaip tau gimė noras savanoriauti?

Būtent iš Daivos sužinojau, kad Kalvarijos ligoninėje bus vykdomas naujas projektas – “Psichosocialinės pagalbos sunkiems ligoniams ir jų artimiesiems teikimas Kalvarijos savivaldybėje pasitelkiant savanorius“ – ir tam ieškoma savanorių. Iš pradžių įsitraukiau į mokymus, po to ėmiau savanoriauti – lankiau sunkius ar lengvesnius ligonius, jų kasdienybę praskaidrindavau muzikos terapija. Spindinčios ligoniukų akys, labai nuoširdus muzikos klausymasis, per muziką patirtas bendrystės jausmas, bylojo apie įvykusį stebuklą, kuris palietė ir mane, ir, kas man dar svarbiau, pačius ligoniukus, tikiu, nukėlė į apmąstymų šalį.

Kita savanoriavimo patirtis – projekte “Bendruomenės inicijuotas savanoriškos pagalbos teikimas socialinę atskirtį patiriantiems Kalvarijos bendruomenės nariams“. Ir čia atradau prasmę.

Ko išmokai savanoriaudama? Ką apie save sužinojai, atradai savanorystės metu?

Pajutau, kaip svarbu jaustis reikalinga, galėti padėti kitiems, būti išgirstam, naudingam, įvertintam. Dar daugiau – atrasti naujas pažintis, patirti bendrystę, išbandyti save, įgauti drąsos priimti sprendimus. Be to, išmokau pasiplanuoti laiką, susidėlioti dienotvarkę. Supratau, kad padėdamas kitam, padedi ir sau.

Ar norėtumei savanoriauti ir ateityje?

Savanorystė įtraukia ilgam! Gal muzikos srityje savanoriška veikla padėtų atskleisti dar nepažintą savo asmenybės pusę. Būtų idealu, jei savanorystė persipintų su mokslais, t. y. kad galėčiau ir savanoriauti, ir mokytis.

Ar pasikeitė tavo kasdienis gyvenimas pastaruoju metu?

Tikrai taip – nusišypsojo laimė, gavau naujo darbo pasiūlymą! Tad vėl po truputėlį turiu grįžti prie disciplinos, nuolat vystyti gebėjimą skambinti pianinu, ieškoti naujo repertuaro. Suprasdama savo psichologinę būklę, nespraudžiu savęs į griežtus rėmus. Tiesiog įsiklausau į save, ką vienu ar kitu metu noriu daryti. Manau, labai svarbu būti mokiniu, nes gyvenimas – tai pati geriausia mokykla.

Ko palinkėtumei žmonėms, kurie norėtų savanoriauti, bet taip ir nežengia to žingsnio?

Palinkėčiau drąsos, nebijoti bandyti, klysti, o svarbiausia – pradėti. Pradėti savanoriauti reikėtų tada, kai norisi pokyčių, norisi augti, mokytis, įprasminti savo laiką. Padėti kitiems yra didžiulė dovana. Tuomet atsiranda galimybė atsiskleisti, brandinti save kaip asmenybę, netgi galima išsigydyti savo vidines krizes.

Savanorystė – tai ir pilietiškumas, ir geranoriškumas. Jei nori pasaulį padaryti geresniu – pradėk nuo savęs, pradėk daryti mažus dalykus. Amžius, manau, ne priežastis atsisakyti savanorystės, o greičiau privalumas. Savanoriaudamas įgauni žinių, įgūdžių ir patirties. Visiems palinkėčiau žingsnis po žingsnio tapti vis pilietiškesniais.

Apie Įdarbinimo su pagalba paslaugą – šią paslaugą teikianti specialistė Daiva Jermalienė

„Marijampolės regione teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga, kurios tikslas – padėti darbingo amžiaus žmogui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo, įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.

Jau kurį laiką glaudžiai bendradarbiauju su Užimtumo tarnybos darbuotoja Gabriele, kuri ir pasiūlė Brigitai išmėginti įdarbinimo su pagalba paslaugą.

Ši paslauga nukreipta į individualų asmens įdarbinimą. Siekiant sėkmingo įsidarbinimo, šiuo atveju paslaugos gavėjai buvo pasiūlyta savanoriška praktika realiose darbo vietose, nes tai padeda išsiaiškinti, ar būtent toks darbas tinkamiausias.

Noriu pasidžiaugti, kad Brigita pateisino visas viltis – ir savo, ir mano. Iš pat pradžių buvo aišku, kad ji be muzikos ir kūrybos kaip žuvis be vandens.“

NUOTRAUKA: asociatyvioji nuotrauka iš Unsplash.com

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.