Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Slaugantiems artimuosius – laikinas, bet labai reikalingas atokvėpis

atokvepisTrumputės atostogos, netolima kelionė, vakaras teatre, koncerte ar apskritai poilsis – tėvų, kurie metų metus globoja sunkią negalią turintį savo vaiką, buvo seniai pamiršti. Todėl žinia, kad proto ir psichikos negalią turinčius vaikus auginantiems tėvams randasi galimybė nors šiek tiek atsikvėpti nuo dieną naktį nepaleidžiančių pareigų, buvo netikėta ir labai viltinga.

Padėti tėvams nusprendė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, inicijavusi bandomąjį projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų kūrimo Lietuvoje“. Kokios patirties gavo 2016–2018 metais vykdyto projekto organizatoriai ir dalyviai? Ar tokia parama tikrai reikalinga ir ar ji efektyvi?

Lina Gulbinė ir Simona Artimavičiūtė, proto ir psichikos negalią turinčių asmenų ir jų šeimų ekspertės, pasakoja, kad laikinojo atokvėpio paslaugos buvo teikiamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Tauragės ir Marijampolės regionuose. Vienam paslaugos gavėjui buvo suteikta vidutiniškai 336 akademinės valandos priežiūros paslaugų per 12 mėnesių. Paslauga galėjo būti teikiama atsižvelgiant į šeimos poreikius – ir iki 24 valandų per parą, ir iki 5 parų per savaitę.

Lina Gulbinė atkreipė dėmesį, kad rasti reikiamas paslaugas teikiančias organizacijas regionuose nebuvo itin sudėtinga. Štai Tauragėje paslaugas teikė Socialinės globos namai, Kaune – viešoji įstaiga „Vilties žiedas“ ir daug kitų organizacijų. Vieninteliame Telšių rajone neatsirado jokios organizacijos.

Konkursą laimėjusi Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ laikino atokvėpio paslaugas teikė Vilniaus, Šiaulių ir Utenos regionuose, specialiai įkurtose tarnybose. Laikantis visų projekte numatytų reikalavimų buvo pasirūpinta, kad paslauga būtų teikiama ne įstaigoje, bet jaukioje vietoje, sutrikusio intelekto asmenų poreikius atitinkančioje aplinkoje (tarnyboje), kur neįgalieji galėtų oriai gyventi tuo metu, kai tėvai ar globėjai išvažiuoja pailsėti arba pasigydyti.

Stengtasi kuo daugiau tarnybų įkurti skirtingose vietose, kad neįgaliems žmonėms jos būtų nesunkiai pasiekiamos. Utenos regionui suteikta 10-ies šeimų atokvėpiui skirtų vietų (5 buvo įsteigtos Utenoje, kitos 5 – Anykščiuose), taip pat 10 vietų įsteigta Vilniaus regione (po 5 Vilniuje ir Šalčininkuose) ir dar tiek pat – Kuršėnuose.

Norintys pasinaudoti laikinojo atokvėpio paslauga turėjo užpildyti atitinkamus dokumentus. Pasak bendrijos „Viltis“ projektų vykdytojos, tėvus stebino, kad tokią paslaugą jie gauna nemokamai, o atokvėpiui skirtą laiką kiekvieno regiono gyventojai, auginantys kompleksinę negalią turinčius vaikus, išnaudojo savaip.

Pirmosios atostogos per 30 metų

Laimė Žemaitienė iš Anykščių prižiūri neįgalią 42-ejų dukrą Eglę. Dukros negalia sunki, kompleksinė, kamuojanti ją nuo vaikystės. Moteris sako įpratusi gyventi be atokvėpio, vis dėlto metai eina, pačios sveikata irgi silpnėja. „Esu dėkinga šiai laikinojo atokvėpio tarnybai, kad galėjau pasigydyti ligoninėje, nes mano sveikata buvo visiškai pašlijusi. Aš jaučiausi rami, nes dukrą palikau gerose rankose“, – nauja patirtimi dalijasi moteris.

Laimė pasakoja, kad jos dukra Eglė sunkiai prisileidžia nepažįstamus žmones, nors lanko dienos centrą. O laikinojo atokvėpio metu Eglę prižiūrėjo jai gerai pažįstama socialinė darbuotoja, gyvenimo sąlygos buvo labai geros. Mergina turėjo atskirą miegamąjį, virtuvytę. Neįgaliosios mama per projekto vykdymo laikotarpį galėjo net du kartus gydytis ligoninėje.

Kuršėniškė Virginija Norvaišienė prižiūri 36 metų dukrą Neringą, turinčią kompleksinę negalią. Merginą kamuoja cerebrinis paralyžius, protinė negalia, epilepsija, regėjimo sutrikimas. „Kai įpranti prie savo naštos, regis, ir nebegali būti kitaip“, – prisipažįsta Virginija. Paprastai net pačiai susirgus sunku rasti, kas prižiūrėtų neįgalią dukrą, o vykstant projektui ji galėjo ramiai gydytis. Neringa tą laiką praleido dienos centre, skirtame sutrikusio intelekto žmonėms – dešimt dienų, prižiūrima socialinių darbuotojų, jaukiai ir patogiai gyveno laikinojo atokvėpio tarnyboje.

Vilnietė Asta Toločkienė turi dvi dukras – 28-erių dvynes. Viena jų, Kamilė, turi kompleksinę negalią. Dėl atokvėpio projekto pirmą kartą per beveik trisdešimt metų Asta kartu su vyru galėjo išvažiuoti visą savaitę pailsėti. „Man tai buvo tiesiog neįtikima. Mus suprato, išgirdo tai, ko net nedrįsome prašyti“, – sako Asta. Ji norėjo, kad dukra liktų namuose, įprastoje aplinkoje, tačiau tokių galimybių nebuvo, tad Kamilė gyveno bendrijos „Viltis“ įkurtoje tarnyboje.

Vilnietė Lina Gulbinė viena augina tris dukras, vidurinė Audrė turi kompleksine negalią. „Audrė lanko Verkių specialiojo ugdymo centrą. Kadangi visi gyvename už miesto, vienkiemyje, ir centro autobusiukas iki mūsų neatvyksta, į centrą vežioju Audrę pati. Kai vėl grįžau studijuoti, vakarais turėjau važinėti į paskaitas, tad atokvėpio paslauga man tapo išsigelbėjimu. Mano dukrą socialiniai darbuotojai paimdavo iš centro ir atsiveždavo į „Vilties akimirką“, kur ją pasitikdavo socialinė darbuotoja iš atokvėpio tarnybos, o aš 22 val. Audrę pasiimdavau. Visada rasdavau dukrą patenkintą, apgaubtą dėmesio. Audrė niekada neprieštaravo, kad iš centro važiuos ne namo, o į kitus namus“, – džiaugiasi Lina.

Laikinojo atokvėpio projektu labai patenkinti ir tauragiškiai. Šią paslaugą teikiančios Adakavo socialinės globos namų padalinio Tauragės reabilitacijos centro vadovė Zigmunda Menclerienė sako, kad ši paslauga tėvams buvo patogi. Būtinoji priežiūra laiku buvo suteikiama negalią turinčių žmonių namuose, nevežant jų į socialinės priežiūros įstaigas. Pasvalio rajono sutrikusio intelekto centro „Viltis“ direktorė Marija Kunskienė pasakojo, kad jų rajono neįgalius artimuosius slaugantys žmonės atokvėpio laiką išnaudojo įvairiai.

„Šiuo metu jau įvykę viešieji pirkimai ir pasirašytos sutartys su paslaugų tiekėjais 8 rajonuose – tokia reikalinga atokvėpio paslauga tęsiasi“, – sako Neįgaliųjų, turinčių proto ir psichikos negalią, ir jų šeimų ekspertės Lina Gulbinė ir Simona Artimavičiūtė.

Visą Eglės Kulvietienės straipsnį portalo Lrytas.lt rubrikoje „Aš galiu“ galima skaityti: https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2018/09/18/news/i-pagalba-slaugantiems-artimuosius-laikinas-bet-reikalingas-atokvepis-7601537/#foto=7601284.