Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Socialinės dirbtuvės: apie Kazimirą ir jo Žmogų

Kazimiro Žmogus atgyja ne tik atvirutėse, keramikos gaminiuose, gimtadienių pakvietimuose, bet ir ant džemperių.

Kazimiras yra ilgametis Pal. J. Matulaičio socialinio centro žmonių su intelekto sutrikimais srities „Atvira bendruomenė“ lankytojas. Kazimiras – be galo spalvinga, laisva ir įdomi asmenybė. O piešinį su Žmogumi vyras piešia jau turbūt 20 metų…

Su Jolanta Zeleniūte–Pires, „Atvira bendruomenė“ vadove, kalbamės apie tai, kaip atsiskleidė Kazimiras.

Jolanta, pakalbėkime apie Kazimirą ir jo Žmogų. Nuo ko tai prasidėjo?

Kazimiras pas mus lankosi jau seniai, tad be galo įdomu stebėti, kad nors pats auga, tobulėja, piešinys, kuriame pavaizduotas Žmogus, – nesikeičia. Kartais atsiranda daugiau ar mažiau detalių, “įgauna sparnus”, tačiau jo su niekuo negalima supainioti. Šis Žmogus atgydavo atvirutėse, keramikos gaminiuose, gimtadienių pakvietimuose, skelbimuose ir t.t. Todėl nekilo jokių abejonių, kad ant džemperio turi atsirasti ne kas kitas, kaip šis Žmogus.

Vėliau sukūrėme drabužiui etiketę su mūsų logotipu, kurią pagamino draugų įmonė Portugalijoje. Čia etiketes įsiuva mūsų kolegė. Taip bendruomeniškai atsiranda pilnas produktas – džemperis su Žmogumi. 

Ką dabar džemperis su Žmogumi reiškia visoms socialinėms dirbtuvėms?

Šis Žmogus jau yra tapęs tam tikru “Atviros Bendruomenės” veidu, firminiu ženklu, bylojančiu apie nuoseklią žmogaus istoriją, autentiškumą, tobulumą netobulume. Labai smagu, kad jau visai nemažai klientų, nešiojančių šį džemperį, skleidžia žinią apie mus. Klientai smalsauja, kas jį nupiešė, nes jiems atrodo itin įdomu, originalu, nematyta, netikėta ir labai smagu. Būna, kad užsakinėja šeimos. Tada ypatingai smagu matyti žmones su tokia smagia “šeimynine uniforma”. Įdomu, kad džemperį pamėgo visi: nuo jaunuolių iki įmonės vadovų ar mokslo daktarų.

Kaip manote, į ką išsirutulios džemperiai su Žmogumi?

Turime minčių, kur norime judėti toliau – ateina vasara, tad mintyse jau matome marškinėlius su Žmogumi, gal ir kepuraites (šypsosi). Galime ir norime pasiūlyti Žmogų printų pavidalu. Žinoma, norėtume, kad žinia apie džemperį su istorija pasklistų kuo plačiau, kad jis atsirastų ir kokiose nors nišinėse, meno parduotuvėlėse, gal net ir toliau, nei Lietuvoje…

Jolanta, papasakokite, kaip pasikeičia žmonės, pradėję kasdienę veiklą socialinėse dirbtuvėse?

Pastebėjome, kad kai kuriems dalyviams jau pats faktas, kad jie dirba ir už tai gauna atlygį, kelia jų savivertę, skatina planuoti, galvoti apie tai, ką jie norėtų įsigyti, nusipirkti. Yra tokių bičiulių, kuriems pinigai ne taip svarbu, bet tada jie stengiasi dėl to, kad nenuviltų darbuotojų, kitų bičiulių, kad pavyktų įgyvendinti užsibrėžtus pardavimų tikslus. Dar kitiems dirbtuvės padeda siekti asmeninių tikslų, įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui. Taigi, kiekvienas skirtingai ir asmeniškai iš dirbtuvių pasiima tai, ko labiausiai reikia tuo metu.

Papasakokite daugiau sėkmės istorijų, nors ir trumpų, apie dirbtuvių lankytojus.

Sėkmę mes vertiname pradėdami nuo mažiausių dalykų. Kadangi mūsų tikslas – ugdyti savarankiškumą, savęs atstovavimo įgūdžius, lydėti bičiulius į atvirą darbo rinką ir t. t., tai ir sėkmė patiriama įvairiais lygiais ir skirtingais mastais.

Džiaugiamės, kad galėjome išleisti vieno mūsų dalyvio piešinių kalendorių. Karantino metu jis dirbdavo iš namų, o pamatę jo piešinius nusprendėme suteikti jiems kitokį gyvenimą. Kalendorius atrodė tinkama forma tai padaryti.

Romo ir Julijos piešinių pagrindu sukūrėme užrašines, Kazimiro Žmogų taip pat laikome sėkmės istorija. Juk tai kelia džiaugsmą ne tik gaminio pirkėjui, bet ir mūsų bičiuliams, kurie taip asmeniškai prisidėjo prie šių gaminių kūrimo ir realizavimo.

Keli mūsų bičiuliai dirba Vilniaus universiteto projekte apie lengvai suprantamą kalbą. Džiaugiamės, kad jie taip asmeniškai galės prisidėti prie informacinės sistemos prieinamumo ir gerinimo, o tuo pačius palengvins kitų žmonių su negalia kasdienį gyvenimą.

Keletas bičiulių – Tomas, Julija, Romas ir kiti – jau turi darbo patirties su pakavimo, varžtų gamybos įmonėmis, kur atlikdavo konkrečius darbus pagal užsakymą. Taigi, judame į priekį sparčiu žingsniu!

NUOTRAUKA: Pal. J. Matulaičio socialinio centro „Atvira bendruomenė“ arch.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.