Socialinės dirbtuvės: ne tik įgyti darbinių įgūdžių, bet ir atrasti kiekvieno unikalumą
Išsaugoti žmogaus orumą, atskleisti ir pabrėžti individualumą, suteikti prasmingą užimtumą, padėti įgyti darbinių ir socialinių įgūdžių – tokius tikslus kelia Pal. Jurgio Matulaičio socialinio centro socialinės dirbtuvės. Čia daug dėmesio skiriama ir bendruomeninei patirčiai.
Ugdo darbinius ir socialinius įgūdžius
Pal. J. Matulaičio socialiniame centre žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų, socialinės paslaugos teikiamos jau 20 metų. Prieš pusantrų metų pradėjusios veikti socialinės dirbtuvės – dar vienas žingsnis link sėkmingos neįgaliųjų integracijos į bendruomenę.
Pasak Jolantos Zeleniūtės-Pires, neįgaliųjų srities „Atvira bendruomenė“ vadovės, nebeužtenka tik didinti neįgaliųjų priežiūros paslaugas, nes jos, nors ir patenkina pagrindinius poreikius, tačiau nesudaro galimybių žmonėms su intelekto sutrikimais ugdyti reikiamus darbinius įgūdžius, įsidarbinti ar aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, atstovaujant savo interesus bei teises.
Pal. J. Matulaičio socialinių dirbtuvių dalyviai gamina atvirukus, įvairius spaudos gaminius (printus, kalendorius), ikonas, natūralias žvakes, mokosi teikti įvairias paslaugas bendruomenėje. Dirbtuvėse taip pat svarbus bendradarbiavimas su kitomis dirbtuvėmis ir smulkiuoju verslu. Dirbtuvėse žmonės įgyja darbinių įgūdžių, išmoksta drąsiau bendrauti su aplinkiniais, auga jų savivertė, gerėja emocinė būsena, didėja pasitikėjimas savimi.
Dėmesys individualiems poreikiams
Socialines dirbtuves šiuo metu lanko 11 dalyvių, jie vadinami bičiuliais. J. Zeleniūtė-Pires sako, kad kai kuriems dirbtuvių dalyviams dėl negalios pobūdžio sunku pastebėti aplinkinių poreikius, tačiau dirbtuvėse daug dėmesio skiriama mokytis būti šalia kitų.
„Kiekvienas žmogus yra individualus – turi individualius poreikius, svajoja apie skirtingus dalykus, dirba skirtingu tempu. Mūsų tikslas – neužgožti to individualumo. Jei žmogus pavargsta greičiau už kitus – gali pailsėti, jei vienas darbas jam sudėtingesnis – gali rinktis kitą. Vadovaujamės krikščioniško socialinio darbo principais, tai reiškia, kad stengiamės pabrėžti kiekvieno dalyvio unikalumą ir apsaugoti orumą“, – dar vienas svarbus darbo principas šiose dirbtuvėse – nedaryti už žmogų to, ką jis gali pats.
Įgyvendina svajones
Siekiant atskleisti bičiulių talentus, jie skatinami kurti ne tik anksčiau minėtus gaminius. „Vienas iš pavyzdžių – Kazimieras, ilgametis Pal. J. Matulaičio socialinio centro bičiulis, gyvenantis grupinio gyvenimo namuose. Kazimieras labai gražiai piešia. Neseniai dirbtuvėse buvo pagaminti džemperiai su Kazimiero piešiniu, kuriuos sėkmingai išpardavėme per kalėdinį laikotarpį, – pasakoja pašnekovė. – Su šeima gyvenantis Remigijus per karantiną negalėjo lankyti socialinių dirbtuvių, bet įvairias veiklas vykdė namie. Viena iš tų veiklų – nutapė įvairių nuostabių piešinių, kuriuos panaudojome sukurdami stalo kalendorių.“
J. Zeleniūtė-Pires sako, kad labai gera matyti, kokį džiaugsmą tokie pasiekimai suteikia dirbtuvių dalyviams.
Gaminiai parduodami ir užsienyje
Socialinėse dirbtuvėse galima įsigyti jau pagamintų dirbinių, bet didesnė dalis gaminama pagal užsakymą. Pašnekovė džiaugiasi, kad praėję metai buvo ypač sėkmingi: įmonės ir pavieniai asmenys užsakinėjo kalėdines dovanas, nemažai gaminių išsiųsta ne tik į įvairius Lietuvos miestus, tačiau ir į JAV bei Olandiją.
„Sėkmingas gaminių realizavimas padeda siekti dar vieno mūsų tikslo: skleisti žinią plačiajai visuomenei, kad intelekto sutrikimų turintys žmonės gali sukurti kokybišką, originalų produktą ir taip prisidėti prie bendruomenės gerovės“, – pašnekovė apgailestauja, kad visuomenei dar labai trūksta supratimo apie intelekto ar psichosocialinę negalią.
Sėkmingi pardavimai, sako J. Zeleniūtė-Pires, įkvepia dirbtuvių dalyvius dar labiau stengtis. Pamatę, kad jų gaminiai yra reikalingi, žmonės pasijaučia vertingi, svarbūs, naudingi.
Norėtųsi paslaugos tęstinumo
Socialinės dirbtuvės – paslauga, suteikianti galimybę žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia kurti paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Taip pat tai ir darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems asmenims, kurie kol kas negali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.
J. Zeleniūtė-Pires sako, kad per pusantrų metų pasiekti rezultatai džiugina, bet norėtųsi paslaugos tęstinumo. Ši bandomoji paslauga bus teikiama dar pusantrų metų.
„Treji metai – per trumpas laikas pokyčiui. Norisi, kad žmonės čia ne tik įgytų darbinių įgūdžių, bet ir išmoktų darbo rutinos, atsakomybės jausmo, atpažinti ir įvardyti savo poreikius. Viso to ir mokomės. Džiugu, kad jau matome ir rezultatus“, – įsitikinusi pašnekovė.
NUOTRAUKA: Socialinių dirbtuvių archyvo nuotr.
TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.