Socialinės dirbtuvės: saugioje aplinkoje skleidžiasi talentas

„Šiuo metu socialinės dirbtuvės yra vienintelė vieta, kur darbingo amžiaus žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, gali įgyti darbinių įgūdžių ir pasiruošti darbo rinkai“, – sako socialinė darbuotoja Evelina Čečytė, dirbanti su neįgaliaisiais, lankančiais Šiaulių miesto savivaldybės globos namų socialines dirbtuves.

Čia 16 žmonių mokosi atsakomybės, įsipareigojimų, komandinio darbo, o taip pat – įvertinti savo gebėjimus, susidėlioti darbo ritmą. Ne mažiau svarbūs ir konkretūs darbiniai įgūdžiai: maisto ruoša, keramikos dirbinių gamyba, aplinkos tvarkymas.

Socialinėse dirbtuvėse uždari, savimi nepasitikintys, įvairių vidinių baimių turintys žmonės atskleidžia individualumą ir talentus.

„Stengiamės, kad dirbtuvių dalyviai po projekto išsineštų ne tik įgūdžius. Man, kaip specialistei, labai svarbu emocija, kurią pavyksta kurti kartu. Visas teigiamas ir neigiamas patirtis aptariame bendrų susirinkimų metu, diskutuojame, ką galime keisti, ko patys paslaugos dalyviai norėtų. Emocijas kartu kuriame ir keliaudami, vykstame į edukacijas, lankomės įvairiose Lietuvos vietose“, – pasakoja E. Čečytė.

Evelina, kaip šiandien, praėjus dvejiems metams nuo veiklos pradžios, laikosi socialinės dirbtuvės?

Vos pradėję veiklą pasirinkome tris veiklos kryptis: keramikos dirbinių, maisto gaminimo bei aplinkos tvarkymo. Šiandien aplinkos tvarkymą kiek atidėjome į šalį – turime ilgalaikių sutarčių, bet naujų užsakymų nebeieškome, o keramiką ir maistą gaminame kaip ir pirmosiomis dienomis.

Aplinkos tvarkymo darbai (tvarkome kapines) dirbtuvių dalyviams patinka, nes tai ir išėjimas į naujas erdves, ir galimybė pabendrauti su ten sutiktais žmonėmis, tai įsiliejimo į visuomenę forma.

Šiauliuose visi žino socialinėse dirbtuvėse gaminamus sviestinius sausainius su aviečių džemu bei vieno kąsnio sumuštinukus. Sumuštinukai gaminami pagal išankstinį užsakymą, sausainius irgi galima užsakyti iš anksto, bet dienos metu papildomai pagaminame tokį kiekį, kokį galime parduoti. O keramikos dirbinius parduodame internete, savo krautuvėlėje ir mugėse.

Socialinėse dirbtuvėse intelekto ar psichosocialinę negalią turintys žmonės, visų pirma, mokosi socialinių ir darbinių įgūdžių?

Veiklos pradžioje dalyviai mokėsi laiko planavimo, darbo rutinos (kada prasideda veikla, kiek laiko dirbama, kiek trunka pietų pertrauka), keitėsi jų disciplina, nes iki dirbtuvių gyveno kitokiu ritmu. Mokėmės, kad kiekvienam darbui reikia apsirengti specialią aprangą, kad einant prie kito darbo, ją būtina pakeisti, kalbėjome apie higienos svarbą gaminant maistą. Įsibėgėjus darbams, mokėmės socialinių dalykų – mugėse bendrauti su klientais, pristatyti savo gaminius.

Tikriausiai dirbtuvėse svarbus ir buvimo mažoje bendruomenėje jausmas?

Natūralu, kad dalyviai, daug laiko leisdami kartu, kartais ir susipyksta, bet komandinis darbas yra ypatingai svarbus. Šių dalykų irgi reikia mokytis. Dalyviai mokosi pagarbaus elgesio vieni su kitais, padėti ir paprašyti pagalbos, įsiklausyti ir išgirsti kitų poreikius, pasiskirstyti užduotimis.

Visa tai – ne šiaip sau. Turime viltį, kad pasibaigus socialinių dirbtuvių projektui dalyviai sėkmingai įsilies į darbo rinką. Jie ir patys supranta, kad dirbtuvės yra saugi erdvė, kur jie gali mokytis, tobulėti, ir labai tai vertina. Tikimės, kad ateityje jie ras savo kelią: kažkas maisto gaminimo srityje, kažkas – kūryboje, o kažkas – tvarkant aplinką.

Po dvejų metų turbūt jau galite pasidalyti sėkmingo pokyčio istorija?

Žinoma, ir ne viena. Viena dirbtuvių dalyvė gyvena su šeima ir buvo pripratusi, kad už ją viskas padaroma. Tad pradžioje turėjo įvairių reikalavimų, tikėjosi, kad ir čia kiti darbus darys už ją. Tačiau laikui bėgant dirbtuvėse suprato, kad turi pati prisiimti atsakomybę, ir šiandien ji kuo puikiausiai kepa sausainius, moka planuotis laiką, pagal užsakymų skaičių gali įsivertinti, kokiu tempu turi dirbti, kad viską spėtų.

Vienas vaikinas turi sunkų kalbos defektą, todėl veiklos pradžioje buvo labai uždaras, vengė bendrauti. Jis yra meniškos sielos ir puikiai dirba su keramika. Dirbtuvėse atsiskleidė jo kūrybiškumas, iniciatyvumas. Pavyzdžiui, jei duodame užduotį, kokį paveikslėlį reikia atkartoti ant keramikos gaminio, jis ir nuo savęs prideda kokį nors ornamentą. Savo iniciatyva dienos centro svečiams iš užsienio pagamino 200 lėkštučių su Lietuvos žemėlapiu. 200 – juk tai beprotiškai daug, tam reikia ir didelės kantrybės, jos čia taip pat mokomės. Na, o šiandien vaikinas jaučiasi saugus ir nebebijo bendrauti.

Dirbant su keramika atsiskleidė dar vienos dalyvės talentas. Keramikoje retas kuris gali užsiimti glazūravimu, nes tam reikia ir kantrybės, ir kruopštumo. O viena mergina atrado savo techniką ir dirba taškavimo principu: dekoruoja tiek puodelius, tiek lėkštutes, tiek ir kitus dirbinius. Pradžioje buvusi uždara, užsisklendusi, ji taip pat pradėjo bendrauti, drąsiai diskutuoja, nebijo išsakyti pasiūlymų, kaip pagerinti socialinių dirbtuvių veiklą. Anksčiau ši mergina gyveno vienišės gyvenimą, o dabar puikiai jaučiasi komandoje ir yra viena pagrindinių talkininkių mugėse.

Sukurtų gaminių, maisto produktų pardavimas turbūt taip pat prisideda prie dirbtuvių dalyvių vidinio augimo, nes jie supranta, kad jų veikla yra reikalinga?

Parduoti gaminį – labai saldi akimirka. Kai grįžtam iš mugių, tie, kurie dirba su keramika, iškart puola tikrinti dėžių – ką parsivežėme, o kas parduota. Kai jų darbai perkami, jie jaučiasi įvertinti, reikalingi, tada didėja motyvacija, jie kelia sau iššūkius, kuriuos stengiasi įgyvendinti.

Ar žmonių, apie kuriuos pasakojote, gyvenimas be socialinių dirbtuvių būtų taip pozityviai pasikeitęs?

Manau, kad tikrai ne. Socialinės dirbtuvės, kaip minėjau, yra vieta, kur ugdomi darbiniai įgūdžiai, susitinkama su draugais, atrandama naujų bendraminčių, mokomasi bendrauti, elgtis visuomenėje.

Matau ir kitą socialinių dirbtuvių prasmę. Tie, kurie perka dalyvių gaminius, ypač mugėse, pamato, kad žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, yra talentingi, drąsūs, bendraujantys, kūrybiški. Ir tokiu būdu mažėja labai senais laikais susiformavusi stigma.

NUOTRAUKA: socialinių dirbtuvių archyvo nuotr.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.