Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Socialinėse dirbtuvėse pražydo: Kristinos šypsena ir rankų darbo gaminiai nepalieka abejingų

Socialinėse dirbtuvėse Kristina įgijo socialinių ir savarankiškumo gebėjimų, o dabar svajoja apie visiškai savarankišką gyvenimą.

Šiaulietė Kristina – ne tik auksinės širdies, bet ir auksinių rankų savininkė. Taip apie ją atsiliepia Motinos Teresės šeimų namų socialinių dirbtuvių darbuotojai ir dalyviai. Dirbtuvių projekto rinkodaros specialistė Toma Petkevičiūtė pamena, kad pradžia dirbtuvėse Kristinai buvo nelengva, tačiau per metus moteris atsiskleidė kaip pozityvi, darbšti ir patikima asmenybė. Dirbtuvėse Kristina pelnė Metų simpatijos titulą, o jos kurtos pozityvumą skleidžiančios apyrankės kiekvienam suteikia gerų emocijų.

Tikslo link – mažais žingsniais

Jau dveji metai, kai Šiauliuose veikia Motinos Teresės šeimų namų socialinės dirbtuvės. Dirbtuvėse žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, mokosi rankdarbių gamybos, lauko darbų, čia ugdomi nauji socialiniai gebėjimai ir padedama atgauti prarastus, žmonės mokosi planuoti laiką, laikytis įsipareigojimų, tinkamai vertinti savo galimybes. Tikslas – paruošti socialinių dirbtuvių dalyvius būsimiems santykiams su darbdaviais. Socialinių dirbtuvių paslauga teikiama vykdant institucinės globos pertvarką.

T. Petkevičiūtė, prisimindama prabėgusius metus, džiaugiasi: laikas buvo kupinas naujų atradimų ir talentų atsiskleidimų. Ir nors link kiekvieno pasiekimo, sako ji, reikia judėti mažais žingsneliais, galutinis rezultatas įrodo, kad stengtis tikrai verta.

Labiausiai T. Petkevičiūtę džiugina, kad žmonės, anksčiau patyrę įvairių negandų, praradę pasitikėjimą kitais, kankinami įvairių baimių, čia išmoko pasitikėti, nebebijo atsiverti, išdrįsta paprašyti pagalbos. Vieni dirbtuvių dalyviai jau įsidarbino, o kiti vis dar laukia savo didžiojo šanso.

Pastebėjo potencialą gyventi savarankiškai

Negalią turinti Kristina – viena iš socialinių dirbtuvių dalyvių. Lanko jas nuo pat projekto pradžios. T. Petkevičiūtė pasakoja, kad iš pradžių Kristina čia ėjo ne itin noriai, į veiklas įsitraukdavo nedrąsiai.

„Matyt, buvo pavargusi nuo visų institucijų, kurios ją prižiūri, galvojo, kad ir čia bus kažkas panašaus. Nenoriai jungdavosi į darbus, nedrąsiai kalbėdavo ir mažai bendraudavo. Dabar dar juokais pavadinam ją tiesiog „Neee“, – pasakoja T. Petkevičiūtė.

Lankyti socialines dirbtuves Kristinai buvo pasiūlyta po to, kai ji su vyru ir vaikučiais apsigyveno Motinos Teresės šeimų namuose, o specialistai pastebėjo jos potencialą gyventi savarankiškai. Ankstesnis Kristinos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas: negalia, problematiški giminaičiai, tad socialinės dirbtuvės jai tapo tarsi tramplinu į kitokį – savarankiškesnį, laimingesnį – gyvenimą.

Pasak pašnekovės, Kristinos patirtis puikiai iliustruoja daugelio kitų socialinių dirbtuvių dalyvių patirtį: žmonės, iš kurių buvo atimtas savarankiškumas ir teisė spręsti, paprastai būna paradę viltį, kad galėtų imtis atsakomybės už savo gyvenimą, todėl reikia nemažai laiko, kad viltis ir pasitikėjimas savimi sugrįžtų.

Svajoja apie visišką savarankiškumą

Paklausta, kada jaučia didžiausią pasitenkinimą savo darbu, T. Petkevičiūtė sako, jog prasmę mato stebėdama socialinių dirbtuvių dalyvių virsmą. „Nedrąsi, motyvacijos stokojanti Kristina praėjus maždaug metams nuo prisijungimo į dirbtuves labai pasikeitė ir atsiskleidė. Tapo viena kruopšiausių dalyvių, kuria galime pasitikėti ir pavesti svarbias užduotis. Kristina puikiai susitvarko ir su lauko darbais, ir su rankdarbiais. Susibendravo su dalyviais ir mokytojais, pasipasakoja, paatvirauja. Domisi ir kitais, nepamiršta gimtadienių, visada paruošia staigmenų“, – gražių žodžių negaili T. Petkevičiūtė. Dėl šių savybių minint socialinių dirbtuvių dvejų metų gimtadienį Kristina buvo apdovanota Metų simpatijos diplomu.

Socialinėse dirbtuvėse Kristina atrado ir naują pomėgi: verti sėkmės apyrankes. Pati susirado, kaip pagaminti sudėtingą užsegimą, reikalaujantį kantrybės ir kruopštumo, ir vienintelė iš visų dirbtuvių lankytojų tai išmoko.

Kristinos gyvenimo pokytis šioje vietoje nesustoja. Moteriai pradėta teikti dar viena institucinės globos pertvarkos paslauga – apsaugotas būstas: ten ji jau įsikūrė su vyru ir vaikais. Nors vaikai dar labai maži, Kristina svajoja ateityje įsidarbinti ir tapti visiškai savarankiška. „Palaikome, labai mylime ir linkime jai sėkmės“, – šypsosi T. Petkevičūtė.

NUOTRAUKA: Socialinių dirbtuvių archyvo nuotr.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.