Tai būtina žinoti, ketinant įdarbinti žmogų su negalia: reikalingus pokyčius dosniai skatina ir valstybė

Nors baimių, nerimo ir stereotipų dar nemažai, Lietuvos įmonės vis drąsiau priima dirbi negalią turinčius asmenis. Jų yra ir vadovaujančiose pozicijose. Tai džiugina žmonių su negalia integracijos į darbo rinką srityje dirbančius specialistus. Visgi, iššūkių šioje srityje esti nemažai. Apie tai šiandien kalbamės ne tik su įmonių, įdarbinančių negalią turinčius asmenis, atstovais, bet ir už šią sritį atsakingais specialistais.

Integravimas vis dar keičiasi per lėtai „Negalią turinčių asmenų integravimas į darbo rinką gerėja, bet vis dar per lėtai“, – nuogąstauja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Negalią turinčių asmenų atstovė pabrėžia, kad jiems svarbu, jog žmonės su negalia turėtų galimybę dirbti atviroje darbo rinkoje ir darbdaviai galėtų gauti subsidiją darbo užmokesčiui, nepriklausomai nuo to, koks yra įmonės statusas. Sąjungos atstovės manymu, būtina atsižvelgti į individualius žmogaus su negalia gebėjimus, poreikius ir siūlyti įvairesnes, lankstesnes įdarbinimo priemones. Kita vertus, paskui žmogų su negalia turėtų keliauti ir realus paramos paketas darbdaviui.

Sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo didelę motyvaciją

„Negalią turinčių asmenų užimtumo atviroje darbo rinkoje skatinimas padėtų išvengti išankstinio požiūrio, kad neįgalus darbuotojas dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo, ar tai darys nepakankamai greitai, jam trukdys negalia. Visgi, sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad negalią turintis žmogus, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju yra labai motyvuotas ir ištikimas darbuotojas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Šiuo metu ministerija peržiūri galiojantį asmenų su negalia užimtumo rėmimo teisinį reglamentavimą ir analizuoja, kokios taikomos valstybės pagalbos rūšys yra efektyvios, kokias naujas priemones ar paslaugas reikėtų pasiūlyti žmonėms su negalia, kad kuo lengviau įsidarbintų ir dirbtų.

Viceministrė sako, kad svarbiausia, jog negalią turinčiam asmeniui būtų parinktas jo galimybes atitinkantis darbas, kad būtų maksimaliai išnaudoti jo sugebėjimai: „Tikimės, kad integracija į atvirą darbo rinką sudarys gerokai palankesnes sąlygas asmenims su negalia įsidarbinti. Labai svarbu, kad žmonės su negalia jaustųsi lygiaverčiais su kitais visuomenės nariais“.

Absoliuti dauguma dirbančių negalią turinčių žmonių dirba ne socialinėse įmonėse, o atviroje darbo rinkoje. Šiuo metu iš 44 289 dirbančių neįgaliųjų tik 3537, t. y. 8,5 proc., dirba socialinėse įmonėse.

Pasiteisina integracija, vystoma per socialines iniciatyvas

„Labai džiaugiamės, kad antrą kartą Lietuvoje organizuojama iniciatyva „DUOday“ pritraukė rekordinį skaičių įmonių ir žmonių, turinčių negalią. 2019 m. pavasarį prie iniciatyvos prisijungė 25 įmonės Vilniaus mieste, o šiais metais dalyvauja daugiau nei 85 organizacijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir Ukmergėje“, – sako Aušra Pagirienė, socialinio projekto vadovė.

Projekto misija – teikti įdarbinimo su parama paslaugas žmonėms, kurie turi mažiau galimybių darbo rinkoje. Iš viso įmonės šiais metais žmonėms su negalia pasiūlė išbandyti 140 skirtingų darbo vietų. Iniciatyvos dalyviai susipažino su kosmetologų, floristų, teatro kostiumų dailininkų, režisierių, darželio auklėtojų, informacinių technologijų, klientų aptarnavimo specialistų, kasos darbuotojų, projektų vadovų, personalo atrankos specialistų, aplinkos priežiūros darbuotojų, laborantų, padavėjų, kepėjų, kelių prižiūrėtojų ir kitomis profesijomis. Ši iniciatyva dar tęsiasi.

Paklausus, kokia yra šiandieninė situacija dėl negalią turinčių asmenų įsidarbinimo, A. Pagirienė pastebi akivaizdų progresą bendraujant su verslo atstovais: „Įmonės iš tiesų tampa atviros labai skirtingiems žmonėms, aktyviai domisi geraisiais pavyzdžiais ir kuria vidinius procesus, padedančius integruoti žmones, turinčius negalią. Drąsiai galime teigti, kad įvairovė komandose nebėra vien tik gražus žodis pranešimų skaidrėse“.

Projekto vadovė pažymi ir tai, kad egzistuoja individualių paslaugų trūkumas žmonėms, turintiems negalią. Jos manymu, reikėtų pritaikytų ir išsamių karjeros konsultacijų jauname (ir nebūtinai) amžiuje, profesinių praktikų, padėsiančių žmonėms atrasti ir ugdyti gebėjimus. „Labai svarbi paslauga žmogui su negalia įsidarbinus yra pagalba darbo vietoje.

Specialistas padeda darbuotojui ir darbdaviui užmegzti tvarų profesinį ryšį, spręsti iškylančias problemas, padėti surasti būdus, kurie užtikrina, kad negalią turintis žmogus išmoks reikalingų funkcijų. Žinoma, visi žmonės yra skirtingi, todėl reikalingas individualus situacijos vertinimas ir skirtingo intensyvumo pagalba“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Žmonės su negalia – aukščiausio lygio vadovų pozicijose

„DUOday“ 2021 metais vartais į darbo rinką tapo net keliems negalią turintiems žmonėms: „Grinda“, „Rimi Lietuva“, „Decathlon Lietuva“, „Lietuvos paštas“, Vilniaus

metrologijos centras sėkmingai įdarbino iniciatyvos dalyvius. Šiuo metu taip pat pradėti procesai dėl darbo vietų pritaikymo negalią turintiems žmonėms dar su keliomis įmonėmis.

„Šiuo metu „Rimi“ dirba 134 darbuotojai su negalia. Dažniausiai juos sutiksime parduotuvių prekybos salėse, bet lygiai taip pat turime dirbančių ir gamybos padaliniuose, ir centriniame biure – nuo asistentų iki aukščiausio lygio vadovų pozicijų. Matome, kad absoliuti dauguma, ypač jaunoji lankytojų karta, itin teigiamai vertina ir atsiliepia apie jų darbą“, – sako Vaida Kaikarienė, „Rimi Lietuva“ personalo vadovė. „Rimi“ jau daugiau nei 13 metų vykdo žmonių su negalia integracijos programą. Vis dar pastebime, kad žmonėms su negalia prireikia padrąsinimo, galimybės išsibandyti ir įsitikinti, kad jie tikrai gali pilnavertiškai dirbti“, – sako „Rimi“ atstovė.

„Turinčių negalią ir norinčių dirbti kiekis nėra pastovus ir banguoja, kaip ir kitų kandidatų. Pavyzdžiui, netrukus duris atversiančioje naujoje Kauno „Rimi“ parduotuvėje dirbs trys darbuotojai su klausos negalia. Mielai jų įdarbintume ir daugiau – į bet kurią mūsų atvirą poziciją gali kandidatuoti ir žmonės su negalia, jei tokį darbą jiems leidžia dirbti sveikatos specialistai“, – kviečia darbintis neįgaliuosius V. Kaikarienė.

Darbo ieško beveik 17 tūkstančių negalią turinčių asmenų

Darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų viena iš problemų – rasti darbą. Pastebėta tendencija, kad darbdaviai mieliau priima žmones su negalia į valymo paslaugų įmones, pardavimų, konsultacijų telefonu ir kitas įmones, kur nereikia aukštos kvalifikacijos. Tačiau nemažai negalią turinčių asmenų įsidarbina ir juvelyrikos, IT ar apskaitos srityse, kuriose reikia turėti specifinių žinių ir gebėjimų. Turintys judėjimo negalią asmenys daugiausiai dirba darbus, kuriuos galima atlikti namų sąlygomis, pvz., informacijos teikimas telefonu (skambučių centruose), prekyba telefonu ir pan.

Šių metų birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 17 tūkst. negalią turinčių asmenų. Nuo metų pradžios turinčių negalią asmenų sumažėjo 12,8 proc. Pandemijos laikotarpiu augant nedarbui, tarp darbo ieškančių asmenų didėjo ir negalią turinčių asmenų skaičius. 2020 m. įdarbinta 5,8 tūkst. negalią turinčių asmenų, palyginti su 2019 m., įdarbinimas mažėjo 1,7 proc. Bendras įdarbintųjų procentas – 56,9 proc.

Negalią turintys asmenys noriai mokosi naujų dalykų Šiuo metu veiklą vykdo 116 socialinių įmonių, kurios negalią turinčius asmenis įdarbina visoje šalyje. Šiais metais per penkis mėnesius (sausio-gegužės mėn.) socialinėse įmonėse buvo įdarbinti 803 negalią turintys asmenys. Negalią turintys asmenys pageidavo dirbti krovikais ir nekvalifikuotais darbininkais, valytojais, kambarinėmis, kiemsargiais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, pardavėjais, pakuotojais (rankomis), apsaugos darbuotojais, nekvalifikuotais atsitiktinių darbų darbininkais, administravimo ir vykdomaisiais sekretoriais, apskaitos ir buhalterijos tarnautojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, dažytojais ir giminiškų profesijų darbininkais.

Šių metų pirmąjį pusmetį per Užimtumo tarnybą mokėsi naujos profesijos, stažavosi, įsidarbino subsidijuojamose darbo vietose ir dalyvavo kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 681 negalią turintys asmenys, pernai – 539. Populiariausios mokymo programos tarp baigusiųjų profesinį mokymą 2021 m. sausio – birželio mėn. buvo slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa, kurią baigė 10 asmenų, sandėlio operatoriaus – 9, virėjo – 7, apskaitininko – 6, svečių aptarnavimo darbuotojo – 6, socialinio darbuotojo padėjėjo – 5, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka – 4, siuvėjo – 4, apskaitininko ir kasininko – 3, floristo – 3.

Ką reikia žinoti, norintiems įdarbinti žmogų su negalia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad jeigu darbdavys turi pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama – iki 19,9 tūkst. eurų. Lėšos gali būti skirtos, pavyzdžiui, įsigyjant kompiuterinę programą, kuria naudodamasis aklasis gali dirbti kompiuteriu.

Darbdavys, steigdamas ar pritaikydamas darbo vietą, turi prisidėti ir savo lėšomis: už kiekvieną negalią turintį darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis darbingumo lygis, – 20 proc.; už negalią turintį darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 proc. darbingumo lygis, – 30 proc., už negalią turintį darbuotoją, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45–55 proc. darbingumo lygis, – 35 proc., ir įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 3 metus.

Iš įmonių, steigiančių darbo vietas per karantiną ir ekstremaliąją situaciją ar 3 mėnesius jam pasibaigus, nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto. Taip pat jo nereikia, jei steigiama viena darbo vieta neįgaliajam. Detalesnę informaciją dėl žmonių su negalia įdarbinimo teikia Užimtumo tarnyba.

Apie 2019 m. „DUOday“ iniciatyvos dalyvės Augustės ir viešbučio „Ibis Vilnius“ komandos sėkmę galima pažiūrėti čia: https://bit.ly/37i9vne

Tekstas ir nuotraukos – delfi.lt