VAIKO GLOBA – NE LOTERIJA
– Regis vis daugiau žmonių ryžtasi globoti ar įsivaikinti vaikus. Kokie svarbiausi namų darbai prieš žengiant šį žingsnį?
– Pirmiausia, kai kyla mintis vaiką globoti ar įsivaikinti, siūlau tą mintį subrandinti. Svarbu įvertinti motyvaciją – kodėl aš to noriu? Su vaiku gauname ir atsakomybę už jį, tad sprendimas turi būti priimtas atsakingai. Be to, tam reikia labai daug širdies. Taip, kaip moteris nešioja vaiką pilve jo besilaukdama, taip reikia pasiruošti ir globojamo vaiko atėjimui į šeimą. Būna taip, kad žmonės nusprendžia įvaikinti iš gailesčio ar sugraudinti įvairių istorijų, tačiau iki galo neįvertina galimybių pasirūpinti vaiku, todėl mokymų metu ar po jų sprendimą įvaikinti ar globoti atideda.
– Kas įvertinama mokymų metu?
– Asmenims, ketinantiems įvaikinti ar globoti yra privalomi mokymai pagal globėjų ir įtėvių rengimo programą. Jie skirti sužinoti apie globos ir įvaikinimo sistemą Lietuvoje, suprasti, kokių praradimų gali būti patyręs tėvų globos netekęs vaikas, kodėl yra svarbu priimti jo istoriją, suprasti savijautą bei kaip tinkamai jam padėti išgyventi trauminę patirtį. Mokymų metu būsimi globėjai ir įtėviai turi atlikti praktines užduotis, tarsi iš vidaus patyrinėti būsimo globotinio ar įvaikio pasaulį, iš anksto išgyventi laukiančius pokyčius šeimoje.
– Ateidamas į naują šeimą vaikas atsineša ir savo praeitį…
– Taip, jis atsineša dalį savo istorijos ir mes visuomet žiūrime, kaip šeima, norinti globoti ar įvaikinti palaiko ryšius su artimaisiais, kaip jie supranta vaiko savo istorijos ir biologinės šeimos – kas yra ne tik tėvai, bet ir seneliai, sesės, broliai – poreikį Nebūtina su jais susitikti, bet praeitį žinoti svarbu. Tai neturi būti slepiama nuo vaiko.
– Kaip globotinį integruoti naujoje šeimoje, kai yra ir daugiau vaikų – biologinių?
– Tai priklauso nuo to, kokios lyties ir kokio amžiaus vaikas imamas globon ar įvaikinti, kiek tų vaikų ateina. Integracija į šeimą turi vykti po truputį, vaikui reikia laiko priprasti prie pokyčių. Keičiasi ir šeimos tarpusavio santykiai, ypač, jeigu šeimoje jau yra biologinių vaikų. Svarbu numatyti rutiną, palikti „naujam“ vaikui distanciją, jeigu jos reikia, o kartais skirti daugiau dėmesio. Biologiniai vaikai tikrai galvos, kad į šeimą ateis konkurentas tėvų dėmesiui. Bet taip galvojama ir apie brolį ar sesę, kurio susilaukia tie patys tėvai. Tačiau gali būti, kad biologiniai vaikai nebūtinai bus patenkinti tėvų sprendimu, tad reikia juos irgi pripratinti prie šios minties, pokyčio, daug kalbėtis. Jeigu vaikai vyresni, galima klausti ir jų nuomonės, įtraukti į pasirengimo procesą.
– Ką daryti, jeigu lūkesčiai sugyventi su nauju šeimos nariu yra dideli, o pradžia pasirodo nelengva?
– Mes globėjus/įtėvius visuomet įspėjame, kad yra medaus mėnuo, kai viskas atrodo nuostabu, gražu ir daug šilumos. Tačiau po to, kai vaikas pradeda jaustis saugiai, jis gali rodyti elgesio sunkumus, demonstruoti pyktį. Dėl to ir svarbu sprendimą globoti ar įsivaikinti itin gerai apgalvoti, nusiteikti, kad bus visko. Santykis ir meilė vaikui yra auginama, bet už tai atsakingas suaugęs žmogus, ne vaikas. Su iššūkiais susidoroja ne visos šeimos ir vaikai kartais būna grąžinami į globos namus. Tai skaudi patirtis ir vieniems, ir kitiems. Bet įvaikinimo atveju to pasitaiko rečiau, nei tada, kai vaikas imamas globoti.
„Kai kyla mintis vaiką globoti ar įsivaikinti, specialistai tą mintį siūlo subrandinti. Svarbu įvertinti motyvaciją – kodėl aš to noriu, kam man to reikia? Su vaiku gauname ir atsakomybę už jį, tad sprendimas turi būti priimtas atsakingai.”
Psichologė – psichoterapeutė Inga Leonavičiūtė pasakoja, kaip tinkamai pasiruošti priimti naują šeimos narį.
Svarbu: Būsimiems globėjams ar įtėviams reikalingi gebėjimai:
1. Saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas.
2. Vaiko raidos poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas.
3. Vaiko ryšių su biologine šeima užtikrinimas.
4. Pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius.
5. Bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.
„Lietuvos sveikata” inf.