Socialinės dirbtuvės daugeliui žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia tampa vieta, kurioje jie ugdo darbinius ir socialinius įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi, tampa savarankiškesni ir aktyviau įsitraukia į bendruomenės gyvenimą. Apie tai, kokius pokyčius kuria socialinės dirbtuvės, kas padeda joms stiprėti ir kokių sprendimų reikia jų ateičiai, diskutuota Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame renginyje „Vilniaus regiono socialinių dirbtuvių veikla ir rezultatai: patirtys ir įžvalgos“. Renginyje dalyvavo Vilniaus regiono savivaldybių atstovai, socialinių dirbtuvių komandos, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo Pertvarkos projekto komanda, partneriai bei žmonės, kuriems socialinės dirbtuvės yra kasdienio gyvenimo dalis.
Renginyje pirmiausia apžvelgta socialinių dirbtuvių situacija Vilniaus regione – aptarti veiklos rodikliai, dalyvių skaičiaus pokyčiai, bendradarbiavimas su partneriais, įsidarbinimo rezultatai ir kitos tendencijos. Tačiau pranešėjai pabrėžė, kad socialinių dirbtuvių kuriama nauda neapsiriboja statistika. Nors veiklos rezultatai yra svarbūs, didžiausi pokyčiai vyksta žmogaus kasdienybėje – atsiranda aiškesnė dienos struktūra, stiprėja pasitikėjimas savimi, mezgasi nauji socialiniai ryšiai, žmonės tampa aktyvesni ir drąsiau priima kasdienius sprendimus. Todėl įsidarbinimas ne kartą įvardytas kaip svarbus tikslas, tačiau kartu pabrėžta, kad dažniausiai jis yra nuoseklaus pasirengimo ir įgytos patirties rezultatas, o ne vienintelis socialinių dirbtuvių sėkmės matas.
Nemažai dėmesio skirta ir praktinei socialinių dirbtuvių patirčiai. Pranešėjai dalijosi, kaip organizuojama kasdienė veikla, ieškoma užsakovų, plėtojamas bendradarbiavimas su verslu bei sprendžiami ekonominio tvarumo klausimai. Diskusijose ne kartą skambėjo mintis, kad ilgalaikės partnerystės su verslo įmonėmis yra kur kas vertingesnės nei pavieniai užsakymai – jos leidžia užtikrinti nuolatinį veiklų tęstinumą, o dalyviams suteikia galimybę atlikti realias darbo užduotis ir kryptingai ugdyti darbinius įgūdžius.
Kalbėta ir apie socialinių dirbtuvių matomumo svarbą. Pastebėta, kad aktyvi komunikacija, dalyvavimas renginiuose, bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis ir partneriais padeda ne tik pritraukti naujų užsakovų, bet ir keičia visuomenės požiūrį į žmonių su negalia galimybes. Nors Vilniaus regione veikiančios socialinės dirbtuvės skiriasi savo veiklomis, mastu ir pasirinktais darbo metodais, visas jas vienija tas pats tikslas – padėti žmonėms ugdyti darbinius ir socialinius įgūdžius, stiprinti savarankiškumą ir pasirengti aktyvesniam gyvenimui bendruomenėje.
Daugiausia dėmesio renginyje skirta socialinių dirbtuvių ateičiai pasibaigus projektui. Aptarta, kokių sprendimų reikia, kad paslauga ir toliau būtų prieinama žmonėms, kuriems jos reikia. Kalbėta apie savivaldybių vaidmenį užtikrinant socialinių dirbtuvių tęstinumą, ilgalaikio finansavimo galimybes bei perėjimą nuo projektinio prie įprasto akredituotų socialinės priežiūros paslaugų finansavimo modelio. Sutarta, kad šiems pokyčiams ruoštis būtina jau dabar – tikslinti paslaugos poreikį, planuoti finansavimą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp visų atsakingų institucijų.
Ne mažiau svarbi tema buvo ir žmonių keliui į darbo rinką. Akcentuota, kad socialinių dirbtuvių specialistai žmogų lydi viso pasirengimo metu – padeda ugdyti darbinius įgūdžius, ieškoti darbdavių, pasirengti įsidarbinimui ir spręsti kitus praktinius klausimus. Kartu pripažinta, kad vien socialinių dirbtuvių pastangų nepakanka – sėkmingam įsidarbinimui ne mažiau svarbus ir darbdavių pasirengimas priimti žmones su negalia bei veiksminga pagalbos sistema.
Prasmingu renginio akcentu tapo socialinių dirbtuvių dalyvio artimojo pasidalinta patirtis. Ji priminė, kad didžiausi pokyčiai pirmiausia matomi kasdieniame žmogaus gyvenime – augančiame pasitikėjime savimi, didesniame savarankiškume ir aktyvesniame dalyvavime bendruomenės gyvenime.
Renginį apibendrino Pal. J. Matulaičio socialinio centro socialinių dirbtuvių vadovės žodžiai: „Kurkime sodus, kuriuose kiekvienas gali savaip prisidėti prie jų klestėjimo“. Ši mintis taikliai apibendrino viso renginio esmę – socialinių dirbtuvių kuriami pokyčiai neapsiriboja veiklos rezultatais ar statistika. Jie atsiskleidžia žmonių kasdienybėje, o tam, kad šie pokyčiai tęstųsi ir ateityje, būtinas nuoseklus savivaldybių, paslaugų teikėjų, verslo ir kitų partnerių bendradarbiavimas.
Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už bendradarbiavimą organizuojant renginį, o visiems pranešėjams, dalyviams ir partneriams – už atvirą dalijimąsi patirtimi, vertingas įžvalgas ir bendrą darbą ieškant sprendimų, padedančių stiprinti socialinių dirbtuvių veiklą.