Žmonių su negalia karjeros startas: nuo ko pradėti?

Požiūris į negalią pamažu keičiasi – tampame supratingesni, atviresni ir dėmesingesni žmonėms su negalia, o darbdaviai įsitikina, kad negalia nėra kliūtis jiems dirbti. Vis dėlto svarbiausia, kad tuo patikėtų ir patys žmonės su negalia, kurie turi galimybių įsilieti į darbo rinką ar sukurti darbo vietą sau.

Lietuvoje žmonės su negalia turi vienodas teises visose gyvenimo srityse, taip pat ir teisę į tinkamą darbą. Turint negalią ir norint susirasti darbą, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri padeda susitikti su potencialiais darbdaviais. Darbdaviai, įdarbindami žmones su negalia, gali pasinaudoti subsidija darbo užmokesčiui arba darbo vietai steigti ar pritaikyti. Darbo ieškantis žmogus turi galimybę gauti papildomą atvejo vadybininko pagalbą įsidarbinant ar jau įsidarbinus, paramą pirmą kartą steigiant darbo vietą sau ar paramą mokymuisi, kelionės išlaidoms ir kt. Šias paslaugas pristatome išsamiau, apie jas pasakoja srities ekspertai ir paslaugų teikėjai.

Pagalba įsidarbinant ir dirbant

Įdarbinimo su pagalba paslauga yra teikiama darbingo amžiaus žmonėms su negalia, priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei. Žmogui su negalia, pavyzdžiui, padedama susitvarkyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas.

„Paskirtas atvejo vadybininkas konsultuoja darbdavį, kaip naujajam darbuotojui turėtų būti pritaikyta darbo vieta, kaip užtikrinti asmens su negalia teises ir išvengti diskriminacijos, tarpininkauja, jei kyla nesutarimų dėl darbo sąlygų“, – teigia Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Užimtumo tarnybos specialistės teigimu, atvejo vadybininkai bendradarbiauja su socialiniais partneriais: savivaldybių administracijomis; nevyriausybinėmis organizacijomis, žmonių su negalia organizacijomis, psichinės sveikatos organizacijomis, kt., taip pat – dienos centrais, rajono bibliotekomis, sveikatos biurais.

Pasak Užimtumo tarnybos specialistės, žmogui su negalia gali būti teikiama ir lydimoji pagalba įsidarbinus darbdavio ar asmens su negalia prašymu, norint užtikrinti įdarbinimo tvarumą – asmeniui padedama išspręsti naujoje darbovietėje kylančias problemas, dėl kurių asmuo su negalia gali netekti darbo.

Didesnis paslaugų poreikis – miesteliuose

Pagalbos įdarbinant ir lydimąją paslaugą žmonėms su negalia teikiančios VšĮ „Nuoširdus rūpestis“ direktorius Matas Jakubonis pasakoja, kad negalią turintiems asmenims padeda jų įstaigos specialistai – suteikia reikalingų įgūdžių tam tikrose darbinėse veiklose. „Tokios paslaugos poreikis yra tiek iš žmonių su negalia, norinčių įsidarbinti, tiek iš darbdavių, kurie sutinka priimti juos dirbti. Tiesa, apskrityse, mažesniuose miesteliuose tarpininkavimas šiuo metu yra labiau aktualus – ten žmonėms yra sudėtingiau susirasti darbdavį“, – sako M. Jakubonis.

Jis prisimena atvejį, kai pagalba buvo reikalinga regos negalią turinčiam žmogui. Darbdavys buvo pasiruošęs šį žmogų priimti, o tarpininkas ne tik padėjo susitvarkyti visus reikalingus dokumentus, bet ir teikė lydimąją pagalbą: „Pirmuosius kartus mūsų darbuotojas negalią turinčiam žmogui net padėjo įgusti daryti tam tikrus šiame darbe reikalingus mechaninius veiksmus. Mūsų žiniomis, šis žmogus dabar sėkmingai dirba gamybinėje įmonėje“.

Darbą žmonėms su negalia padedanti rasti VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“ Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalja Markovskaja pasakoja, kad neretai tenka padrąsinti žmones su negalia siekti darbo, o darbdaviams padėti suvokti, kad darbuotojas su negalia gali būti tiek pat motyvuotas ir kompetentingas, kaip ir bet kuris kitas darbuotojas. „Pastebime, kad asmenys su psichosocialine negalia dėl įvairių priežasčių, visuomenės neigiamos reakcijos kartais darbdaviui nėra linkę atskleisti savo negalios pobūdžio. Tačiau matome, kad tokią negalią turintys žmonės yra be galo motyvuoti susirasti darbą ir patį darbo procesą vertina kaip labai svarbų, padedantį užsitikrinti gyvenimo kokybę, suteikiantį galimybę augti ir tobulėti, įgyti pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais“, – sako N. Markovskaja.

 Ji pamena sėkmingą atvejį, kai žmogaus su negalia ryžosi susirasti kvalifikuotą darbą pagal turimą išsilavinimą, nes jam reikėjo papildomų pajamų išlaikyti artimą žmogų. Kartu su centro darbuotoja jiedu intensyviai ieškojo darbo kelis mėnesius, darbdaviams siųsdavo gyvenimo aprašymus, eidavo į pokalbius: „Šis etapas buvo be galo svarbus, kadangi turėjome skirti laiko pokalbiams su darbdaviu pasiruošti, aptarti galimus darbdavio klausimus, darbo pokalbio eigą.“ Pastangos davė vaisių, žmogui su negalia buvo pasiūlytas darbas norimoje dirbti srityje mažesniu krūviu užimant žemesnes pareigas.

„Kadangi kliento motyvacija ir užsispyrimas rasti norimą darbą pagal turimą išsilavinimą buvo be galo didelis, klientas priėmė šį pasiūlymą ir įsidarbino. Po kelių mėnesių darbe jis kilo pareigose bei ėmė dirbti visu darbo krūviu“, – šypsosi centro darbuotoja.

Pradėti verslą – misija įmanoma

Jeigu asmuo su negalia svarsto pradėti savo verslą, jis turi galimybę pasinaudoti Užimtumo tarnybos teikiama parama. Anot Užimtumo tarnybos atstovės V. Kamandulienės, žmogui su negalia, pirmą kartą steigiančiam sau darbo vietą labai mažose įmonėse, 2022 metais gali būti kompensuojama iki 22 tūkst. 652 eurų jo darbo vietos steigimo išlaidų (vienai darbo vietai steigti gali būti skirta ne daugiau kaip 31,03 minimaliosios mėnesinės algos dydžių suma, 2022 metais tai sudaro 22 tūkst. 652 eurus).

Valstybės paramos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones; remontuoti arba pritaikyti nuosavas patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc. subsidijos sumos).

Kas planuojama?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ateityje planuoja sustiprinti jau dirbančių ir negalią turinčių žmonių padėtį – skirti lėšas jų darbo vietų ir darbo aplinkos pritaikymui, gerinimui. Didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems pirmą kartą nustatoma negalia jiems esant darbingo amžiaus ir dirbant.

Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones. Užimtumo įstatyme numatomos tokios priemonės kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga.

Bus vykdomas pilotinis projektas – darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“). Be to, tobulės jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.

NUOTRAUKA: asociatyvioji iš Unsplash.com

TEKSTAS: Užimtumo tarnybos.