Iš socialinių dirbtuvių – į atvirą darbo rinką
„Išryškinti mūsų lankytojų privalumus, įkvėpti drąsos ir pasitikėjimo savimi, suteikti galimybę įsilieti ne tik į visuomenę, bet ir į darbo rinką“, – socialinių dirbtuvių tikslus vardija sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Vilniaus Viltis“ dirbantis meistras Giedrius Bagdonas.
Prieš metus pradėtas Institucinės globos pertvarkos antrasis etapas – tai Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM ir partnerių vykdoma bendruomeninių paslaugų plėtra intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“ – vienas iš projekto partnerių Vilniaus apskrityje.
Atskleisti savarankiškumą ir kūrybiškumą
„Mes siekiame, kad negalia netrukdytų. Kitaip tariant, sukuriame sąlygas, kurios pagelbėtų dirbtuvių lankytojams patikėti savimi ir pasijusti visaverčiais, galinčiais kurti, dirbti žmonėmis. Mums svarbu, kad lankytojas atskleistų savo kūrybiškumą, darbštumą, atrastų vidinę motyvaciją dirbti“, – atvirauja socialinių dirbtuvių meistras Giedrius Bagdonas.
Vyras pasakoja, kad lankytojai čia išbando įvairias darbo technikas ir priemones, įrankius, mokosi dirbti komandoje, rasti kūrybiškus sprendimus: „Kasdien mokomės tiksliai ir laiku atlikti užduotis, atsakingai ir tausojančiai naudoti medžiagas ir darbo priemones. Būtent čia daugelis pirmą kartą išmoksta prisukti varžtą, primatuoti ir atpjauti lentelę, iškirpti medžiagą“.
Pagrindiniai šių socialinių dirbtuvių gaminiai – originalūs inkilai ir lesyklėlės paukščiams, daugkartinio naudojimo maišeliai, žaislai katėms ir šunims. „Mielai atliekame ir įvairius vienkartinius užsakymus, pavyzdžiui, remontuojame mediniu baldus, darome apdailą, teikiame siuvimo ir gaminių dizaino paslaugas. Panaudodami antrines žaliavas, kuriame paveikslus, koliažus ir skulptūras“, – pasakoja G. Bagdonas.
Bendradarbiauja su universitetais
Žmonės su negalia ypač didžiuojasi galėdami bendradarbiauti su Vilniaus universitetu, – jie dirba Kairėnų ir Vingio botanikos soduose: grėbia ir sukrauna kompostavimui lapus, nupjautą žolę, ravi piktžoles.
„Bendradarbiaujame ir su kitomis įstaigomis, pavyzdžiui, padėjome mažajai bendrijai „Tik menas“ pasiruošti parodai, restauravome keliolika Vilniaus dailės akademijos molbertų, padėjome eksponuoti Nidos menininkų asociacijos „Tiltas“ parodą Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje“, – socialinių dirbtuvių veiklą pristato G. Bagdonas.
Socialinėse dirbtuvėse sukurtus gaminius parduoda pasinaudodami ne tik feisbuko galimybėmis ir interneto parduotuvėje Allinvited.lt, bet ir patenkintų klientų skleidžiamomis rekomendacijomis.
„Visuomenė gyvena iliuzijoje, kad visi viską turi, o jei neturi, tai gali nusipirkti. Bet situacija gali pasikeisti ir pačiam reiks sukasti žemę, užauginti augalus, prisukti ratą, varžtą, įkalti vinį ar nupjauti lentą. Todėl mokomės įvairiausių darbų, ko mūsų lankytojams gali prireikti darbe ir gyvenime“, – patarlės apie tai, kad ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, teisingumu įsitikinęs pašnekovas.
Tramplinas atvirą darbo rinką
Pasak pašnekovo, per vienerius metus jie pasiekė išties gerų rezultatų, – lankytojai ne tik įgijo pasitikėjimo savo jėgomis, bet ir reikiamus darbo įgūdžius.
„Visi labai didžiuojamės, kad prieš keletą savaičių du socialinių dirbtuvių lankytojai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Tikimės, kad jiems puikiai seksis darbuotis!“, – optimizmo neslepia G. Bagdonas.
INTERVIU SU BUVUSIU SOCIALINIŲ DIRBTUVIŲ LANKYTOJU VIDMANTU, DABAR JAU ĮSIDARBINUSIU PAGAL DARBO SUTARTĮ
Vidmantai, kaip jautiesi gavęs naują darbą?
Kad darbą radau, kad mane priėmė – esu labai patenkintas. Be pagalbos būtų sunku surasti, ypač per karantiną buvo sunku. Gerai, kad darbas lauke, ne uždaroje patalpoje, nes man labai patiko dirbti ir VU botanikos sode.
Kokie tavo atsiminimai apie ankstesnį darbą socialinėse dirbtuvėse? Ar čia atsivėrė nauji gabumai, įgūdžiai?
Prisipažinsiu – tikrai anksčiau nežinojau, kad tiek daug sugebu. O kai ėmiau pasitikėti savo jėgomis, tada ir noro daugiau atsirado.
Kai namuose per karantiną dirbai nuotolinį darbą, ar socialinės dirbtuvės tau padėjo ištverti tą suvaržymų laiką?
Darbas namuose pagelbėjo išgyventi karantiną. Psichologiškai buvo lengviau. O dirbtuvės suteikė daugiau judėjimo, panaikino tingėjimą, jau sugrįžo mano mylima veikla – vaikščioti pėsčiomis.
Kas tau buvo svarbiausia socialinėse dirbtuvėse?
Dar kartą įsitikinau, kaip svarbu geri socialiniai darbuotojai. Eleonora yra ta socialinė darbuotoja, kuri mane labai suprato ir visais klausimais galėjau ja pasitikėti. Patiko iš darbuotojų sklindantis rūpestingumas, moralinis palaikymas, pagalba tvarkant asmeninius reikalus, skatinimas. Geri prisiminimai ir apie bendravimą su kitais lankytojais, Pavyzdžiui, kai pradžioje projekto važiavome visi kartu į Belmontą, valgėme, buvo toks kaip susipažinimo laikas.
Ypač mane džiugino komandinis darbas, nes labiau už viską mėgstu padėti, patarti kitiems. Taip pat labai kūrybiška atmosfera dirbtuvėse, daug galėjau sukurti. Man sunkiausia sėdėti ir nieko neveikti. Pernai, kai dar neturėjome patalpų, buvo sunku. Kai buvo karantinas, taip pat buvo sunku. Man padėjo ir apsaugoto būsto projektas, nes tada galėjau laisvai judėti ir dirbti socialinėse dirbtuvėlėse, kurios buvo arti namų.
Ką labiausiai patiko gaminti dirbtuvėlėse?
Patiko gaminti iš medžio, nes vos prie jo prisilietus radosi idėjų. Dariau dėžutes, paveikslus iš medžio. Patiko daryti inkilus, lesyklas, remontuoti, apmušinėti audiniu baldus. Taip pat labai smagu ir linksma buvo dirbti VU botanikos sode, – gamtoje, gryname ore.
……………………..
SOCIALINĖS DIRBTUVĖS – KAS TAI?
Kam jos skirtos?
Jų veikla aprėpia intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių užimtumą ir skatina jų darbinių įgūdžių lavinimą. Tai proga išbandyti save darbinėje atmosferoje ir pasiruošti atvirai darbo rinkai.
Ką jose veikia žmonės su negalia?
Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, kurie kol kas negali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.
Kokia jų nauda?
Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.
Kiek jų veikia?
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 socialinės dirbtuvės, kuriose darbo rinkai būtinus įgūdžius ugdo virš 450 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia.
Tekstas – Institucinės globos pertvarkos
Nuotraukos – „Vilniaus viltis” archyvo