Socialinių dirbtuvių „Vilniaus Viltis“ praktikantė Greta: toks jausmas, kad gimiau padėti kitiems
Interviu su Vilniaus kolegijos Socialinių mokslų studente Greta Liachovič, atliekančia praktiką socialinėse dirbtuvėse „Vilniaus Viltis“ suteikia vilties, kad jaunoji socialinių darbuotojų karta auga ypatingai atvira, geraširdė ir daug mieliau duodanti, nei laukianti atlygio.
Greta, kodėl tave domina ši sritis?
Labai mėgstu bendrauti, padėti kitiems, išklausyti ar patarti. Ateityje noriu būti tuo žmogumi, kuriuo pasitikėtų ir, kas beatsitiktų, galėtų šauktis pagalbos. Yra toks jausmas, jog gimiau tam, kad galėčiau padėti tiems, kuriems reikalinga mano pagalba. Šiuo metu pasirinkau socialinių dirbtuvių lankytojus (šypsosi).
Ką tikiesi duoti lankytojams ir ką mainais gauni pati?
Praktikos metu stengiuosi dalintis savo patirtimi ir dirbtuvių lankytojus galbūt išmokyti to, ko dar nemoka. Ne mažiau svarbu patarti, kaip teisingai atlikti konkretų darbą, pavyzdžiui, susiūti ar kokią spalvą siuvinėjant geriau pasirinkti.
Nesu rankdarbių profesionalė, lankytojai tuos įgūdžius net labiau išlavinę nei aš, bet kažkuo galiu padėti ir aš. O mainais iš lankytojų pusės pasisemiu idėjų ateičiai (šypteli). Be to, iš šių žmonių net ir nemokant galima išmokti siuvinėti, megzti, kurie tikrai, manau, ateityje pravers.
Be to, lankytojai labai mėgsta bendrauti, dalinasi savo įspūdžiais ir su malonumu klauso manęs, kai pasakoju apie save.
Greta, kokie tavo ateities planai?
Su kokia klientų grupe norėčiau dirbti, nesu dar apsisprendusi, nes su kiekviena praktika norai keičiasi. Pirmąją praktiką atlikau su senyvo amžiaus žmonėmis. Išties patiko, nes tai žmonės su pilnu bagažu minčių. Dalinosi savo praeities įvykiais: ir maloniais, ir ne pačiais maloniausiais. Tai be galo nuoširdūs žmonės, kuriems reikia rūpestingumo ir dėmesio.
Antrąją praktiką atlikau su intelekto sutrikimą turinčiais asmenimis. Prieš praktiką buvo daug jaudulio ir baimės dėl nežinojimo, kas laukia, nes neturėjau patirties. Bet atvykus čia, į socialines dirbtuvėles, nerimas akimirksniu dingo. Susipažinusi su lankytojais ir su dirbtuvėlės darbuotojais nusiraminau, kadangi realybė ne tokia, kokią įsivaizdavau. Atlikus antrą praktiką nusprendžiau čia atlikti ir trečią, kadangi labai pamilau žmones, kurie mane supa.
Ateityje dar laukia dvi praktikos, pavasarį bus specializacijos (su jaunimu) praktika, kurią irgi galėčiau dirbtuvėlėse atlikti, nes tarp lankytojų yra ir jaunimo. Bet, manau, norėčiau pabandyti dirbti su savo amžiaus jaunimu ir paaugliais. Kol mokausi, noriu save išbandyti su įvairiomis grupėmis, juk nesu apsisprendusi, kokį būtent darbą ir su kokia klientų grupe norėčiau dirbti, tad nenoriu sustoti ties vienu darbu.
Kokia įsimintiniausia praktikos diena?
Šiuo metu įsimintiniausia tai turbūt atvirų durų diena. Ji suteikė galimybę susipažinti ir pabendrauti su socialinėmis darbuotojomis iš kitų įstaigų, be to, darbuotojos atvyko kartu su lankytojais, tai irgi buvo nauja patirtis. Galimybė prie puodelio arbatos išgirsti, kuo laisvalaikiu užsiima kiti lankytojai, kokie jų pomėgiai, ir kokius darbelius atlieka – praturtino. Iš tiesų kiekviena praktikos diena man labai svarbi, nes jaučiuosi kaip dalis didelės šeimynos.
Informacija ir nuotraukos – Institucinės globos pertvarkos ir „Vilniaus vilties” arch.