Apsaugotame būste verčia naują gyvenimo puslapį: „Čia yra namai“

Nuo svajonės žibėti sporto arenose iki negailestingų gyvenimo smūgių, ligos ir visiškos nežinios, kur pakryps gyvenimas – taip trumpai galima apibūdinti mažeikiškio Mindaugo (vardas pakeistas) gyvenimą.
Padėjo grįžti į bendruomenę

Gyvenimo pradžioje likimas Mindaugui, regis, nežadėjo jokių sukrėtimų: vyras augo su mylinčias seneliais, mokėsi Raseinių technologijų ir verslo mokykloje įgijo staliaus specialybę. Besimokydamas ėmė svajoti apie sportininko karjerą – sunkumų kilnojimą. Pradėjo intensyviai sportuoti ir, norėdamas užsiauginti tvirtesnius raumenis, vartoti įvairius vitaminus. Čia ir prasidėjo problemos – preparatų perteklius išprovokavo psichikos ligą.
Visa griaunantis ratas įsisuko. Netinkamai pasirinkti draugai įtraukė į narkotikų liūną, išvykęs į užsienį jaunas vyras patyrė smurtą, atsidūrė ligoninėje, dar vėliau pateko į teisėsaugos akiratį. Kai grįžo į Lietuvą, Mindaugas apsigyveno su mama vieno kambario bute – čia erdvės skleisti svajonių sparnus nebebuvo.

Tokie gyvenimo sukrėtimai ne vienam išmuštų pagrindą iš po kojų. Visgi Mindaugui, balansavusiam ties bedugnės kraštu, pavyko atgauti pusiausvyrą: šiandien 27-erių mažeikiškis mokosi gyventi savarankiškai ir džiaugiasi pagaliau patekęs į ramų uostą – apsaugoto būsto paslauga vyrui suteikė namus. Be to, Mindaugas lanko Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendriją „Gyvenimo spalvos“, dalyvauja projekto „Pagalba atkuriant ar stiprinant darbinius įgūdžius“ veikloje, dainuoja bendrijos ansamblyje.

Galimybė pradėti nuo pradžių

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos socialinė darbuotoja, atvejo vadybininkė Jurgita Vasiliauskienė pasakoja, kad čia atsikraustę žmonės visko turėjo mokytis nuo pamatų: tvarkytis, gaminti maistą, sudaryti biudžetą, daug pastangų reikėjo dėti siekiant atkurti žmonių pasitikėjimą savimi.

„Pradėjome nuo mažiausių dalykų, – pamena socialinė darbuotoja. – Žmonės atėjo stokodami savarankiškumo, pasitikėjimo savimi. Tad pirmiausia visi kartu susitarėme, kad reikia tvarkytis, gyventi darniai, vengti netinkamų draugų.“

Apsaugoto būsto gyventojai gyvena be darbuotojų, patys tvarkosi buitį, planuoja finansus, išlaidas, pirkinius – tuo paslauga skiriasi nuo institucinės globos.

Apsaugotą būstą vadina namais

J. Vasiliauskienė sako, kad nepaprastai gera matyti, kaip per pusantrų metų pasikeitė į apsaugotą būstą atsikėlę žmonės. „Apsaugoto būsto gyventojai šiandien tvarkosi gerai, nors pradžioje buvo įvairių iššūkių. Žmonės buvo sutrikę, nežinojo, kaip pradėti kurti savarankišką gyvenimą, kaip planuoti išlaidas, ką veikti laisvalaikiu. Žinoma, iššūkių yra ir dabar – vis dar mokomės išlaidų planavimo“, – specialistė sako, kad tam labai padeda individualių planų sudarymas.

„Žmonės čia atėjo su daug traumuojančių patirčių, tikrai ne kiekvienas gali tokius dalykus ištverti, manau, reikia didžiulio noro ir vidinės stiprybės, kad imtumeisi keisti gyvenimą“, – įsitikinusi specialistė. Pašnekovė sako, kad apsaugotame būste žmonės gali pajusti, ką reiškia iš tiesų gyventi: čia ne tik patys rūpinasi buitimi ir auga dvasine prasme, bet ir mėgaujasi prasmingu laisvalaikiu – būna gamtoje, keliauja prie jūros, lanko įdomiausias šalies vietas. Ypač smagu, kad vyrauja geri santykiai su kaimynais.

Specialistė džiaugiasi, kad apsaugoto būsto gyventojai labai stengiasi laikytis susitarimų, mokytis, tobulėti, o apsaugotą būstą vadina namais, kuriuose jaučiasi saugūs ir ramūs – tokie, kokiais kiekvienas jaučiamės savo namuose.

Institucinės globos pertvarkos informacija.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos nuotrauka.