Sausį įvyko mokymai „Atvejo vadyba ir atvejo komanda“, skirti atvejo vadybininkams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, bei pagalbą priimant sprendimus specialistams iš visų savivaldybių.
Atvejo vadyba – tai koordinuotas, į žmogų orientuotas pagalbos procesas, kai skirtingų sričių specialistai dirba kartu, siekdami užtikrinti nuoseklią, savalaikę ir žmogaus poreikius atliepiančią pagalbą. Ši praktika leidžia ne tik efektyviau spręsti sudėtingas situacijas, bet ir stiprina sprendimų priėmimo palaikymą, užtikrinant žmogaus valios, teisių ir savarankiškumo išsaugojimą.
Mokymų metu daug dėmesio skirta atvejo komandai – kaip vienai svarbiausių atramų atvejo vadybos procese. Aptarta, kaip komanda padeda sutelkti skirtingų sričių žinias, pasidalinti atsakomybėmis, greičiau keistis informacija ir kartu priimti sprendimus, kurie tampa veiksminga alternatyva asmens veiksnumo ribojimui.
Mokymuose buvo nagrinėjamos šios temos:
- atvejo komandos paskirtis ir vaidmuo atvejo vadybos procese;
- komandos sudėties formavimas ir specialistų įtraukimas;
- atvejo komandos posėdžių organizavimo principai;
- dokumentavimo praktika ir informacijos sklaida;
- komandinio darbo reikšmė, atsakomybių pasidalijimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas;
- atvejo komandos vaidmuo sprendimų priėmimo palaikymo stiprinime ir veiksnumo ribojimo prevencijoje.
Svarbi mokymų dalis buvo gyva praktika iš savivaldybių, leidusi dalyviams pamatyti, kaip atvejo komandos veikia realiose situacijose – nuo komandos subūrimo ir posėdžių organizavimo iki dokumentavimo ir sprendimų įgyvendinimo. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalijosi atvejo vadybininkai: Rūta Keparutienė iš Tauragės rajono savivaldybės, Edvinas Gurskas iš Elektrėnų savivaldybės, Dovilė Velutytė iš Ukmergės rajono savivaldybės, Daiva Lebednykienė iš Molėtų rajono savivaldybės ir Jurgita Kučinskienė iš Raseinių rajono savivaldybės. Jų pristatyti konkretūs darbo pavyzdžiai tapo tvirtu pagrindu diskusijoms, klausimams ir bendram mokymuisi – ką galima perimti, kaip pritaikyti savo savivaldybėje ir kaip stiprinti tarpinstitucinį veikimą.
Mokymai taip pat tapo bendros profesinės erdvės kūrimu, stiprinančiu atvejo vadybininkų ir specialistų bendradarbiavimą, padedančiu susiderinti darbo principus ir formuoti bendrą supratimą, kaip veikti sudėtingose situacijose.
Svarbiausia – tokia komandinė praktika tiesiogiai keičia paslaugų gavėjo kasdienybę. Žmogui nebereikia nuolat kartoti savo istorijos skirtingose įstaigose ar ieškoti pagalbos „nuo durų prie durų“. Pagalba tampa suderinta, aiški ir nuosekli. Laiku suorganizuota atvejo komandos pagalba mažina krizių riziką, stiprina savarankiškumą, padeda išlaikyti stabilumą ir užtikrina, kad sprendimai būtų priimami kartu su žmogumi, gerbiant jo valią ir teises. Tai – daugiau saugumo, daugiau realių pasirinkimų ir daugiau galimybių žmogui gyventi oriai savo bendruomenėje.