Dėmesys paslaugų kokybei ir savarankiškumui: Varėnoje pristatyti projekto rezultatai

Gruodžio 1 dieną Varėnoje vyko projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ veiklų pristatymas. Susitikimo metu buvo aptarti projekto įgyvendinimo rezultatai Varėnos rajono savivaldybėje, specialistų patirtys ir iššūkiai, su kuriais susiduriama stiprinant bendruomenines paslaugas žmonėms, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią.

Renginyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Verbickas, savivaldybės administracijos darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigų atstovai, Alytaus regiono atvejo vadybininkai, pagalbos priimant sprendimus specialistai, socialinių dirbtuvių darbuotojai ir kiti bendruomeninių paslaugų lauke dirbantys specialistai.

Projekto vadovė Svajonė Rainienė pabrėžė, kad antraisiais projekto metais svarbiausia tampa ne kiekybiniai rodikliai, o realūs pokyčiai, kurie iš tiesų gerina paslaugų gavėjų kasdienybę. Pasak jos, didžiausias dėmesys skiriamas paslaugų kokybei ir jų poveikiui asmenų savarankiškumui. Ji akcentavo, kad pagalba priimant sprendimus yra itin svarbi projekto dalis, suteikianti žmogui galimybę aktyviai dalyvauti sprendžiant savo gyvenimo klausimus ir užtikrinanti jo teises. Projekto vadovė taip pat džiaugėsi, kad Alytaus regione suformuota pilna specialistų komanda, todėl projekto veiklos gali būti įgyvendinamos nuosekliai ir visapusiškai.

Varėnos rajono savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Dalia Stankevičiūtė pristatė savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas ir jų prieinamumą rajono gyventojams. Ji pabrėžė, kad bendruomeninių paslaugų plėtra yra svarbi kryptis, leidžianti žmonėms gauti pagalbą arčiau namų ir stiprinanti jų galimybes gyventi savarankiškiau.

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos Varėnos rajone teikiamos 22–58 metų asmenims, gyvenantiems tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Specialistų darbas apima platų spektrą klausimų nuo sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo iki finansinių ir teisinių problemų sprendimo ar sociokultūrinio užimtumo paieškų. Šios paslaugos padėjo žmonėms gauti gydytojų konsultacijas ir atlikti reikalingus tyrimus, sutvarkyti dokumentus socialinėms išmokoms, sustiprinti finansų valdymo įgūdžius, gauti psichologinę ir emocinę paramą. Dalis paslaugų gavėjų sėkmingai įsidarbino pagal darbo sutartis arba pasinaudojo teisinės pagalbos galimybėmis.

Pagalbos priimant sprendimus specialistė Daiva Grikšienė atkreipė dėmesį, kad darbe dažnai tenka susidurti su sudėtingomis situacijomis, susijusiomis su artimųjų destruktyviu elgesiu, skolomis ar priklausomybėmis. Tokios aplinkybės apsunkina sprendimų priėmimo procesą ir reikalauja ilgalaikio, nuoseklaus specialisto įsitraukimo.

Atvejo vadybininkė Daiva Urbelionienė pasidalijo patirtimi dirbant su žmonėmis, turinčiai intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią Varėnos rajone. Ji pabrėžė, kad individualus ir intensyvus darbas yra būtinas siekiant spręsti sveikatos, dokumentų tvarkymo, užimtumo ir socialinių paslaugų klausimus. Nors darbe neretai tenka susidurti su artimųjų pasipriešinimu ar ligos paūmėjimais, nuoseklus bendradarbiavimas ir tinkamai parinktos paslaugos leidžia pasiekti reikšmingų pokyčių nuo emocinės būklės stabilizavimo iki didesnio savarankiškumo ar įsidarbinimo.

Susitikime taip pat pristatyta Varėnos socialinių dirbtuvių veikla. Socialinė darbuotoja Dovilė Palevičienė pasakojo, kad dirbtuvių dalyviai projekto metu stiprina socialinius, emocinius ir darbinius įgūdžius. Daug dėmesio skiriama pasitikėjimo savimi ugdymui, bendravimo įgūdžiams ir praktinėms darbo kompetencijoms, tokioms kaip laiko planavimas ar darbo instrukcijų laikymasis. Struktūruota ir palaikanti aplinka padeda dalyviams palaipsniui artėti prie darbo rinkos, o dalis jų jau sėkmingai įsidarbino. Nepaisant sveikatos iššūkių, motyvacijos svyravimų ar riboto transporto pasiekiamumo, socialinės dirbtuvės reikšmingai prisideda prie dalyvių savarankiškumo didinimo.

Projekto tinklaveikos specialistė Eglė Teresevičienė pristatė projekto veiklų trečiojo ketvirčio rezultatus ir pasidalijo įžvalgomis apie pasiektą pažangą Alytaus regione. Daugiausia pagalbos priimant sprendimus suteikta Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybėse, kur ši paslauga pasiekė atitinkamai 13 ir 14 asmenų. Reikšmingi rezultatai fiksuoti ir kitose regiono savivaldybėse. Druskininkų savivaldybėje pagalba priimant sprendimus suteikta 9 asmenims, Lazdijų ir Varėnos rajonuose po 11 asmenų. Iš viso teigiamas pokytis užfiksuotas 58 asmenims.

Pasak specialistės, atvejo vadybininkai regione dažniausiai identifikuoja poreikius, susijusius su savipriežiūra, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, dokumentų ir teisinių klausimų tvarkymu, finansiniu raštingumu, užimtumu bei socialinių santykių palaikymu. Šie poreikiai atskleidžia, kad dalis projekto dalyvių susiduria su ilgalaikėmis ir sisteminėmis problemomis, kurių neįmanoma išspręsti pavienėmis paslaugomis. Tokiose situacijose atvejo vadyba tampa svarbia jungiamąja grandimi, padedančia užtikrinti, kad asmuo gautų tarpusavyje suderintas ir nuoseklias paslaugas.

Buvo pabrėžta ir glaudaus bendradarbiavimo su kitais specialistais bei institucijomis svarba. Atvejo vadybininkai nuosekliai dirba kartu su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis, teisinės konsultacijos tarnybomis, būsto pritaikymo specialistais, užimtumo tarnyba, švietimo ir kitomis institucijomis. Toks bendras darbas leidžia užtikrinti, kad pagalba būtų visapusiška ir orientuota į ilgalaikius rezultatus. Nors atvejo komandos ne visose savivaldybėse taikomos vienodai, praktika rodo, kad jos yra veiksmingas sprendimas sprendžiant sudėtingas situacijas.

Socialinių dirbtuvių veikla Alytaus regione taip pat pasižymi apčiuopiama nauda dalyviams. Čia žmonės įgyja praktinių darbinių įgūdžių, stiprina savarankiškumą ir motyvaciją, o sukaupta patirtis padeda jiems žengti į darbo rinką. Trečiąjį ketvirtį socialinės dirbtuvės užtikrino stabilų 8-9 dalyvių lankomumą per mėnesį ir sėkmingai generavo pajamas iš gaminių bei suteiktų paslaugų. Pastebimi ir konkretūs įsidarbinimo rezultatai. 2 dalyviai įsidarbino Varėnoje, dar 1 Alytaus mieste. Tai patvirtina socialinių dirbtuvių veiklos efektyvumą ir praktinės patirties vertę.

Susitikimo metu buvo akcentuota, kad bendruomeninių paslaugų stiprinimas yra ne tik paslaugų teikimas, bet ir požiūrio kaita. Tai procesas, kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus teisę gyventi savo bendruomenėje, dalyvauti sprendimuose ir gauti pagalbą tada, kai jos iš tiesų reikia. Renginio dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai yra svarbi erdvė dalintis patirtimi, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir ieškoti sprendimų, kurie realiai keičia žmonių gyvenimus.

Susitikimo metu išsakytos įžvalgos ir pristatyti rezultatai parodė, kad bendruomeninių paslaugų plėtra reikalauja nuoseklaus darbo, tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir ilgalaikio požiūrio. Specialistų patirtys atskleidė, jog paslaugų poveikis dažniausiai matuojamas ne per formalius rodiklius, o per konkrečius pokyčius žmonių kasdienybėje. Būtent toks darbas, paremtas individualiais poreikiais ir realiomis galimybėmis, tampa pagrindu tolesniam paslaugų stiprinimui regione.