Įkvepianti Deivido patirtis: „Noriu rodyti gerą pavyzdį savo vaikui“

Į socialines dirbtuves – kaip į bendruomenę, kurioje ne tik įgauni darbinių įgūdžių, bet susitinki su bendraminčiais, pasijunti suprastas, laukiamas ir reikalingas. Tokiomis mintimis dalijasi Šiauliuose veikiančias Motinos Teresės šeimų namų socialines dirbtuves lankantys neįgalieji.

Neseniai 35-ąjį gimtadienį atšventusiam Deividui, iš visų jėgų besistengiančiam įveikti gyvenimiškas krizes, Šiauliuose veikiančios socialinės dirbtuvės tapo naujo gyvenimo šansu: čia vyras ne tik įgijo trūkstamų socialinių įgūdžių, bet ir augo psichologine prasme – pradėjo labiau savimi pasitikėti, su socialinių darbuotojų pagalba atsiskleidė jo darbštumas, iniciatyvumas, geranoriškumas. Dirbtuves Deividas lankė nuo gegužės mėnesio, o rugsėjį jam buvo pasiūlyta išmėginti jėgas Vilniaus Universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode. Pašnekovas sako ilgai svarstęs, ar priimti darbo pasiūlymą, tačiau sprendimo gailėtis neteko: pasak Deivido, norėdamas būti visaverčiu visuomenės nariu, privalai dirbti.

Šiame darbe Deividas prižiūri botanikos sodo aplinką, rūpinasi, kad prie kiekvieno iš daugybės augalų būtų nurodytas teisingas pavadinimas – viso to išmoko socialinėse dirbtuvėse. Netrukus vyras vėl grįš į dirbtuves, kur toliau lavins įgūdžius ir mokysis naujų dalykų, kuriuos, tikisi, ateityje vėl galės panaudoti atviroje darbo rinkoje. Motinos Teresės šeimų namuose su gyvenimo drauge gyvenantis ir vienerių metų amžiaus vaiką auginantis vyras sako, kad jam svarbu rodyti teigiamą pavyzdį augančiam vaikui.

Pasak socialinių dirbtuvių projekto rinkodaros specialistės Tomos Petkevičiūtės, socialinių dirbtuvių dalyviai demonstruoja tokį ryžtą ir užsispyrimą, kokių neretai pritrūksta sveikiesiems visuomenės nariams. Specialistė įsitikinusi, kad kiekvienas turėtume ko pasimokyti iš tokių žmonių kaip Devidas.

Šiauliai – vienas iš 6 regionų, kuriuose vykdomas institucinės globos pertvarkos antrojo etapo projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Kaip ir kituose regionuose, socialinės dirbtuvės čia sulaukia didelio susidomėjimo.

Motinos Teresės šeimų namų socialines dirbtuves šiuo metu lanko 12 dalyvių. Pagrindinis dirbtuvių tikslas – suteikti prasmingą užimtumą ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių, o 3 dirbtuvių dalyviams jau pavyko savo jėgas pritaikyti atviroje darbo rinkoje, planuojama, kad artimu metu įsidarbins dar keli. Šiose dirbtuvėse mokomasi lauko darbų ir rankdarbių gamybos. Lauko darbai, tokie kaip gėlynų ravėjimas, žolės pjovimas, sniego kasimas, yra sezoniai, o rankdarbių užsiėmimai vyksta ištisus metus.

„Kol oras leidžia, mielai priimame lauko darbų užsakymus, o rankdarbius parduodame internete, šventinėse mugėse ir savo dirbtuvėlėse. Intensyviai ruošiamės Kalėdų laikotarpiui – prekiausime Dvaro turguje. Gaminame advento vainikus, kalėdines puokšteles, dekoracijas. Didelio susidomėjimo sulaukia iš natūralaus gintaro gaminami eglės žaisliukai“, – T. Petkevičiūtė sako, kad užsakymų netrūksta, o kuo jų daugiau, tuo didesnis dirbtuvių dalyvių entuziazmas ir darbai virtve verda.

Socialinėse dirbtuvėse siekiama išugdyti arba padėti atgauti atsakomybės jausmą, žmonės ruošiami santykiams su būsimais darbdaviais. Specialistė pastebi, kad bendruomenės požiūris į dirbtuvių dalyvius vis dar atsargus, nes žodis „negalia“ kelia šiokių tokių abejonių, tačiau ir užsakovai, ir pirkėjai lieka patenkinti paslaugomis ir dirbiniais. T. Petkevičiūtė yra dėkinga sodybai „Angelų svetainė“ ir Ch. Frenkelio vilai-muziejui už galimybę dirbtuvių dalyviams mokytis ir įgyti darbinių įgūdžių, o svarbiausia – už pasitikėjimą, kad darbus jie atliks kruopščiai ir atsakingai.

„Daug negalią turinčių žmonių yra vieniši, o dirbtuvėse jie randa bendruomenę, mažėja atskirtis, įveikiamos baimės, čia išmokstama režimo, einama link sveikesnio ir prasmingesnio gyvenimo“, – džiaugiasi  T. Petkevičiūtė ir pabrėžia, kad visos dirbtuvėse sugeneruotos pajamos atitenka socialinių dirbtuvių dalyviams. 

T. Petkevičiūtės nuotr.

Institucinės globos pertraukos informacija.