Siekiant tobulinti individualių pagalbos planų rengimo metodiką, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje įvyko antrasis darbo grupės susitikimas. Jį organizavo konsultantė–metodininkė Eglė Šimonienė, subūrusi skirtingų savivaldybių specialistus bendram tikslui – kurti aiškesnį ir praktiškai veiksmingą pagalbos planą.
Šiame etape prie darbo grupės prisijungė dar daugiau atvejo vadybininkų, dirbančių su asmenimis, turinčiais intelekto ir (ar) psichosocialine negalia įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Platesnė komanda reiškia daugiau skirtingų patirčių, realių situacijų ir praktinių įžvalgų. Diskusijos tapo dar turtingesnės ir labiau atspindinčios kasdienį specialistų darbą.
Nuo formos prie realaus naudojimo
Didelė susitikimo dalis buvo skirta pagalbos plano struktūros ir formos peržiūrai. Dalyviai aktyviai teikė pasiūlymus, remdamiesi realiomis situacijomis ir konkrečiais atvejais iš savo praktikos. Taip pat buvo pristatytos atvejo vadybininkų sukurtos praktinės priemonės, padedančios asmenims geriau suprasti individualų pagalbos planą, aiškiau matyti numatomus veiksmus bei sklandžiau organizuoti pagalbos teikimą.
Atsižvelgus į išsakytas įžvalgas, pagalbos plano forma buvo atnaujinta – ji tapo aiškesnė, nuoseklesnė ir labiau pritaikyta realiam taikymui kasdienėje praktikoje. Specialistai sutarė, kad planas turi būti patogus naudoti ne tik atvejo vadybininkui, bet ir suprantamas pačiam paslaugų gavėjui.
Lengvai suprantama kalba kaip būtinybė
Vienas svarbiausių tolimesnių metodikos rengimo etapų, pagalbos plano pritaikymas lengvai suprantamos kalbos principams. Tai leis planą paversti dar prieinamesniu ir įtraukesniu įrankiu, padedančiu asmenims aktyviau dalyvauti sprendimų priėmime, aiškiau suvokti savo tikslus ir planuojamą pagalbą.
Tikslas – žmogus
Darbo grupės nariai pabrėžė, kad kuriama metodika turi būti orientuota į realų pagalbos procesą, o ne vien į formalių reikalavimų įgyvendinimą. Antrojo susitikimo metu surinkti pasiūlymai taps svarbia metodikos tobulinimo dalimi ir bus integruoti į tolesnius jos rengimo etapus.
Darbas bus tęsiamas artimiausiuose susitikimuose. Juose planuojama toliau tikslinti atnaujintą plano formą, išbandyti ją praktikoje ir ieškoti sprendimų, kaip individualių pagalbos planų rengimą padaryti dar efektyvesnį, patogesnį ir prasmingesnį tiek specialistams, tiek paslaugų gavėjams.
Visas šis procesas kryptingai veda prie pagrindinio tikslo, kad individualus pagalbos planas taptų aiškiu, suprantamu ir realiai naudingu įrankiu pačiam žmogui. Atnaujinta forma ir jos pritaikymas lengvai suprantamos kalbos principams padės paslaugų gavėjams geriau suprasti, kokia pagalba jiems numatyta, kokie žingsniai bus žengiami ir kokį vaidmenį šiame procese turi jie patys. Tai didina asmens įsitraukimą, stiprina savarankiškumą ir pasitikėjimą teikiama pagalba.
„Kurdami metodiką kartu su specialistais iš visos Lietuvos, labai aiškiai matome, kad pagalbos planas turi būti ne dokumentas apie žmogų, o dokumentas žmogui. Toks, kuris padeda jam jaustis išgirstam, suprastam ir aktyviai dalyvauti sprendimuose, tiesiogiai veikiančiuose jo kasdienį gyvenimą. Tai svarbus žingsnis kuriant labiau į žmogų orientuotą, prieinamą ir prasmingą pagalbos sistemą“, – sako konsultantė–metodininkė Eglė Šimonienė.