Iš masinių pensionų – į jaukius namus
Sovietinius masinius neįgaliųjų globos namus keičia nauji dariniai. Iš jų globotiniai iškraustomi į kur kas jaukesnius nedidelius būstus, kur, prižiūrimi specialistų, gyvena taip, kaip įprastuose namuose.
Globos įstaigų vadovai neslepia, jog žinia, kad iš įprastos aplinkos teks kraustytis į naują vietą, kur patiems teks ir namus tvarkyti, ir valgį gaminti, turinčiuosius intelekto ar psichosocialinę negalią iš pradžių gąsdino.
Panevėžyje ir jo pašonėje – šalia Piniavos esančiuose Tičkūnuose gyvuoja ne vienam vis dar neįprastai skambantys grupinio gyvenimo namai. Šiemet Aukštaitijos sostinėje turėtų duris atverti ir savarankiško gyvenimo namai. Visi jie skirti išvaduoti neįgaliuosius iš sovietmečio laikais atokiose vietose, toliau nuo žmonių sustatytų masinių pensionų.
Tičkūnuose neįgaliuosius įkurdino Pasvalio rajono Lavėnų pensionas, Panevėžyje, Venslaviškio gatvėje, apgyvendinti Panevėžio rajone veikiančių Jotainių socialinės globos namų globotiniai. Visi jie turi intelekto arba psichikosocialinę negalią. O Katedros aikštėje, šalia Šv. Juozapo globos namų jau baigiami statyti savarankiško gyvenimo namai žmonėms, turintiems fizinę negalią.
Grupinio gyvenimo namuose su neįgaliaisiais ištisą parą gyvena, jiems įvairiuose reikaluose talkina socialiniai darbuotojai. Savarankiško gyvenimo namuose tokie specialistai padeda tik esant išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, kai reikia spręsti teisinę problemą, palydėti į „valdiškas“ įstaigas.
Nusižiūrėta iš Vakarų
Pasvalio rajone, Pumpėnų seniūnijoje esančių Lavėnų socialinės globos namų direktoriaus Edmundo Kriščiūno teigimu, grupinio gyvenimo namų idėja į Lietuvą atėjo mažne prieš dešimtmetį. Pavažinėjus po pasaulį ir palyginus tenykščių ir mūsiškių neįgaliųjų gyvenimą suvokta, kad šiuos žmones dera traukti iš didelių, masinių globos įstaigų.
„Iki šiol girdime, kaip sunkiai įvairių vietovių žmonės priima neįgaliuosius, kiek įvairių protesto akcijų rengiama prieš tai, kad šalia gyventų turintieji proto ar psichikos negalią“, – dėmesį atkreipė E. Kriščiūnas. Panevėžio rajone, Tičkūnuose, įrengiant namus turintiesiems proto negalią, pasak direktoriaus, jokių vietos žmonių protestų nesulaukta.
„Niekam netrukdo neįgaliųjų kaimynystė ir dabar“, – patikino įstaigos vadovas.
Priežiūra ištisą parą
Už valstybės skirtus 70 tūkstančių eurų nupirkus ir įrengus namą Tičkūnų kaime, į jį 10 neįgaliųjų įsikėlė 2019-ųjų vasaros viduryje. Jiems globoti įdarbinti šeši specialistai – socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Pasikeisdami jie su neįgaliaisiais dirba kiaurą parą, gyventojai nebūna paliekami vieni.
Gyvenimas šiuose namuose, pasak E. Kriščiūno, aktyvus. Neįgalieji patys rūpinasi buitimi, gaminasi valgį, lanko mieste veikiančius neįgaliųjų centrus, kultūros, sporto renginius, netgi patys užsiaugino daržovių, laiko šuniuką.
Vieno tokių namų gyventojo išlaikymas per mėnesį kainuoja nuo 860 iki 970 eurų, priklausomai nuo jo sveikatos būklės. Tiek pat atsieina ir neįgaliųjų gyvenimas pačiuose Lavėnų socialinės globos namuose. Šiuo metu juose globojami 79 negalią turintys žmonės.
Prestižiniai namai
Panevėžyje, Venslaviškio gatvėje pastatytame dviejų aukštų name 10 intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių įsikūrė prieš porą metų. Jotainių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Violeta Lumbienė pasakoja, kad puikiai įrengtas namas kiek daugiau nei už 100 tūkst. eurų neįgaliesiems nupirktas iš vienos Panevėžio švietimo įstaigos vadovės, išsikėlusios gyventi į kitą miestą. Šie grupinio gyvenimo namai taip pat pirkti už valstybės pinigus.
„Kai Jotainiuose gyvenantiems neįgaliesiems pasiūlėme kraustytis į Panevėžį, kur reikės patiems pasirūpinti buitimi, iš pradžių sulaukėme neigiamos jų reakcijos, net teko įkalbinėti kraustytis. Dabar šie namai tapo prestižiniais, dauguma mūsų globotinių svajoja kada nors į juos persikelti“, – teigė V. Lumbienė.
Kaimynai sutiko su dovanomis
Nors namas mieste, jis stovi atokiau nuo kaimynų.
„Vieni mūsų kaimynai – dabar remontuojama vadinamoji lavoninė, kiti gyvena kitoje judrios gatvės pusėje, su jais nedažnai ir pasimatome“, – vardijo pavaduotoja.
Prieš Venslaviškio gatvėje įsikuriant neįgaliesiems kaimynai apie tai buvo informuoti ir jokių priekaištų nesulaukta.
„O jau apsigyvenę gavome puikią dovaną – Senamiesčio bendruomenės moterų numegztų šalikų bei kojinių. Toji dovana labai mus pradžiugino“, – pasakojo V. Lumbienė.
Pasak jos, neįgalieji mielai pasirengę bendrauti, laukia svečių, netgi galėtų kaimynams patalkininkauti. Du iš 10-ies grupinio gyvenimo namų gyventojai kasdien išsirengia į darbą – mieste įdarbinti aplinkos prižiūrėtojais. Vieno šių namų gyventojo išlaikymo kaina, priklausomai nuo jo sveikatos būklės, svyruoja nuo 810 iki 920 eurų.
Laukiami ne visi
Panevėžyje kyla ir dar vieni namai tiems, kurie nepajėgūs gyventi vieni. Šiųmetėms Kalėdoms, vėliausiai – kitų metų sausį planuojamos įkurtuvės baigiamuose statyti savarankiško gyvenimo namuose. Jais rūpinasi Panevėžio šv. Juozapo globos namai, priklausantys trims dalininkams – Panevėžio savivaldybei, vyskupijos kurijai ir vyskupijos „Caritui“.
Anot globos namų vadovo Patriko Skrudupio, numatyta, kad savarankiško gyvenimo namuose įsikurs 6 fizinę negalią turintieji, juose bus įsteigtas vienas, o daugiausia – 1,5 socialinio darbuotojo etato. Šie žmonės nakvos vieni, tvarkysis, valgį taip pat gamins vieni, socialinis darbuotojams jiems talkins tik tada, kai, pavyzdžiui, reikės tvarkytis kokius nors dokumentus, galbūt teks gyventojus lydėti pas gydytojus.
Įkurti 6-iems žmonėms skirtus namus kainavo 180 tūkst. eurų. P. Skrudupis neslepia juose laukiantis ne visų bėdos ištiktųjų.
„Labai nesinorėtų, kad savarankiško gyvenimo namuose gyventų atkeltieji iš Nakvynės namų “, – pareiškė P. Skrudupis.
Miesto savivaldybė atkerta, kad priimant į naujuosius namus neįgalieji nebus skirstomi pagal savo socialinę padėtį. Komunikacijos skyriaus vedėjos Eglės Morkūnės teigimu, norinčiųjų juose apsigyventi prašymai priimami analogiškai kaip ir kitoms socialinėms paslaugoms, vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo Panevėžio mieste tvarkos aprašu. Jei paslauga dar nėra teikiama, kaip šiuo atveju, asmuo tik patenka į eilę.
Sekunde.lt inf. (autorė Daiva Baronienė) ir nuotr.