Iš socialinių dirbtuvių į darbo rinką nėrusi šiaulietė svajoja apie nuosavą būstą

Šiaulietė Ingrida (38 m.) sako, kad sudėtingos jos gyvenimo patirtys išmokė vieno labai svarbaus dalyko: iš visų jėgų rūpintis vaikų gerove. Pati augusi vaikų globos namuose ir nepatyrusi artimųjų meilės ir rūpesčio, moteris tikisi, kad jos vaikams – vyresniam sūnui ir jaunėlei dukrai – niekada neteks to patirti.

Iš socialinių dirbtuvių – į darbo rinką

Motinos Teresės šeimų namai – bendruomenė, kur užuovėją ir pagalbą randa visi jos stokojantys ar nuskriausti likimo. Čia rūpinamasi intelekto ar psichosocialinę negalią turintys žmonės. Šiuo metu čia apsistojusi ir vaikų globos namuose augusi šiaulietė Ingrida.

Ingrida pasakoja Šiauliuose gyvenanti nuo gimimo, tad šį miestą pažįsta kaip penkis pirštus. Jei kas nors paklydęs paklausia kelio, gali negalvodama parodyti teisingą kryptį. Moteris turi negalią, bet ją apibūdina visai kiti dalykai. Iš pokalbio akivaizdu, kad Ingrida – šmaikšti, savimi pasitikinti ir praktiška moteris. Vaikystėje daugiausiai žaisdavusi su berniukais, Ingrida išsiugdė tam tikrą kovingumą, kuris padeda į gyvenimą žvelgti racionaliai.

Prieš pusantrų metų Ingrida pradėjo lankyti Šiauliuose veikiančias Motinos Teresės šeimų namų socialines dirbtuves. Dirbtuvėse mokomasi rankdarbių gamybos ir lauko darbų, siekiama ugdyti arba padėti atgauti atsakomybės jausmą, žmonės ruošiami santykiams su būsimais darbdaviais. Dirbtuvėse sustiprinusi įgūdžius, praėjusį balandį Ingrida įsidarbino įmonėje „Limeza“ valytoja. Dirbti pradėjo nedideliu krūviu, tačiau netrukus darbdavys įvertino jos darbštumą, atsakingumą, punktualumą ir pasiūlė darbą visu etatu.

Ingrida neneigia, jog darbas nėra lengvas – kad laiku būtų darbo vietoje, tenka keltis trečią valandą ryto. Tačiau motyvacijos jai suteikia ryžtas pasirūpinti vaikais. Didžiausia moters svajonė – ateityje su sūnumi ir dukra persikelti į nuosavą būstą.

Įsidarbinti trukdo žinių apie negalią trūkumas

Pasak socialinių dirbtuvių projekto rinkodaros specialistės Tomos Petkevičiūtės, įsidarbinti svajoja daugelis šios paslaugos gavėjų, deja, tam trukdo įvairios kliūtys. Viena iš pagrindinių – darbdaviams trūksta žinių apie intelekto ar psichosocialinę negalią, todėl jie bijo įdarbinti neįgaliuosius.

„Įsidarbinti žmonės nori ir svajoja. Pas mus išbandyti galima daug ką: valymo ir lauko darbus, rankdarbius, prekybą, raštvedybą. Labai gerų įspūdžių suteikė kalėdinė mugė, kur socialinių dirbtuvių dalyviai prekiavo savo gaminiais. Prekiavome net tris savaites. Keli dalyviai atsiskleidė kaip puikūs prekybininkai: puikiai skaičiavo grąžą, maloniai aptarnavo klientus, – pamena T. Petkevičiūtė. – Tokius žmones drąsiai rekomenduočiau įdarbinti aptarnavimo srityje“. Specialistė pabrėžia, kad neįgaliesiems dirbti labai svarbu: ne tik dėl finansinės nepriklausomybės, bet ir dėl dirbant didėjančios savivertės.

Įgyja darbui reikalingų gebėjimų

Nors retas darbdavys nori priimti į darbą neįgaliuosius, T. Petkevičiūtė pastebi, kad kai išdrįsta – lieka labai patenkinti rezultatu. Taip yra todėl, kad dirbtuvėse su specialistų pagalba ugdomi patys svarbiausi gebėjimai.

Pašnekovė pasakoja, kad socialinėse dirbtuvėse dirbant kartu būna ir darbų meistras, kuris parodo, padeda. Besidarbuojant auga gebėjimas įvertinti rezultatą – dirbtuvių dalyviai yra darbštūs, tad darbą stengiasi atlikti kuo geriau. T. Petkevičiūtė sako pastebinti, kad gerai atlikę darbą žmonės jaučiasi laimingi, o tai motyvuoja siekti dar geresnių rezultatų.

Su dalyviais specialistai kalba apie tai, kaip svarbu laikytis įsipareigojimų ir būti atsakingiems, laiku atvykti į darbą, pradėtą darbą užbaigti, jei susirgai – iš anksto pranešti darbdaviui. Mokomasi ir darbo rutinos – kaip pasiruošti darbui ar kada galima ilsėtis, ir laiko planavimo, kad į darbą galėtum atvykti nevėluodamas.

T. Petkevičiūtė džiaugiasi, kad socialinės dirbtuvės dalyviams išties naudingos: įgijus svarbių darbinių ir socialinių įgūdžių, išsiugdžius atsakomybės ir pareigos jausmą, į darbo rinką sėkmingai integravosi jau penki Motinos Teresės šeimų namų socialinių dirbtuvių dalyviai.

Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.

NUOTRAUKA: Socialinių dirbtuvių archyvo nuotr.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.