IŠ SOCIALINIŲ DIRBTUVIŲ – Į VU BOTANIKOS SODĄ!
„Išryškinti mūsų lankytojų privalumus, įkvėpti drąsos ir pasitikėjimo savimi, suteikti galimybę įsilieti ne tik į visuomenę, bet ir į darbo rinką. Mūsų veikla grįsta gebėjimu užsidirbti savo darbu“, – socialinių dirbtuvių tikslus vardija sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Vilniaus Viltis“ dirbantis meistras Giedrius Bagdonas.
Prieš metus pradėtas Institucinės globos pertvarkos antrasis etapas – tai Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM ir partnerių vykdoma bendruomeninių paslaugų plėtra intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“ – vienas iš projekto partnerių Vilniaus apskrityje.
Bendradarbiauja su Vilniaus universiteto botanikos sodu
Žmonės su negalia ypač didžiuojasi galėdami bendradarbiauti su Vilniaus universitetu – jie bent keletą kartų per mėnesį užsiima įvairiausiomis veiklomis VU Botanikos sode Kairėnuose ir Vingio skyriuje: grėbia ir krauna kompostavimui lapus, nupjautą žolę, ar ravi piktžoles.
Bendradarbiavimas su VU Botanikos sodu prasidėjo šių metų pavasarį.
“Supratome, kad vien darbas dirbtuvėse, prekių gamyba išugdo ir atskleidžia tik dalį mūsų lankytojų gebėjimų. Norėjosi eiti į žmones, dirbti komandoje, gamtoje. Nors mes galime pasiūlyti nedidelės kvalifikacijos paslaugas, tačiau entuziazmo, darbštumo ir noro dirbti, integruotis, būti kartu turime labai daug. Pamanėme, jog entuziazmas tikrai yra vertybė ir todėl galime šiek tiek pakonkuruoti aplinkos tvarkymo srityje. Peržvelgėme kelis galimus variantus ir pirmiausiai kreipėmės į Vilniaus universiteto botanikos sodą. Iš pradžių iniciatyvą derinome su universiteto vadovais – kreipėmės į organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorę dr. Ritą Rekašiūtę Balsienę, vėliau jau derinome su botanikos sodo direktoriumi dr. Audriumi Skridaila. Konkrečius darbus koordinavome su Administravimo ir ūkio skyriaus vadove Irena Noreikiene, Vingio skyriaus vyr. kuratore Zita Braškiene“, – atviravo socialinių dirbtuvių meistras Giedrius Bagdonas.
Galima drąsiai sakyti, kad šis bendradarbiavimas naudingas ir naudingas abiem pusėms. Dirbtuvių lankytojai nudirba nemažai darbų ir padeda botanikos sodo darbuotojams. Kitas svarbus dalykas yra tas, kad lankytojai užsidirba šiek tiek pajamų, kurios skiriamos jų išmokų priedams, darbui reikalingų medžiagų ir priemonių įsigijimui. O ne mažiau svarbu yra tai, kad dirbtuvių lankytojai gali stebėti ir grožėtis sodais ir gamta, sužinoti apie retus ir egzotiškus augalus, išmokti jais rūpintis. Botanikos sodo darbuotojos pasitinka socialinių dirbtuvių džiaugsmingai ir maloniai bendrauja, kas mūsų nuolat besišypsantiems nuoširdiems neįgaliesiems sukuria nuoširdaus bendravimo atmosferą.
Botanikos sodo Vingio skyriuje susiformavo ir vienas įsimintiniausių mūsų pietų pertraukų ritualų – botanikos sode užaugintų žolelių arbatos gėrimo ceremonija po didžiąja sodo vyšnia.
„Visuomenė gyvena įsitikinusi, kad visi viską turi, o jei neturi, tai gali nusipirkti. Bet situacija gali pasikeisti, – ir pačiam reiks sukasti žemę, užauginti augalus, prisukti ratą, varžtą, įkalti vinį ar nupjauti lentą. Todėl mokomės įvairiausių darbų, ko mūsų lankytojams gali prireikti darbe ir gyvenime“, – sakė pašnekovas, įsitikinęs patarlės – „Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi“ – teisingumu.
Atskleisti savarankiškumą ir kūrybiškumą
„Mes siekiame, kad negalia netrukdytų. Kitaip tariant, sukuriame sąlygas, kurios pagelbėtų dirbtuvių lankytojams patikėti savimi ir pasijusti visaverčiais, galinčiais kurti bei dirbti žmonėmis. Mums svarbu, kad lankytojas atskleistų savo kūrybiškumą, darbštumą, atrastų vidinę motyvaciją dirbti“, – pasakoja Giedrius Bagdonas.
Lankytojai čia išbando įvairias darbo technikas ir priemones, įrankius, mokosi dirbti komandoje, rasti kūrybiškus sprendimus: „Kasdien mokomės tiksliai ir laiku atlikti užduotis, atsakingai ir tausojančiai naudoti medžiagas ir darbo priemones. Būtent čia daugelis pirmą kartą išmoksta prisukti varžtą, matuoti ir atpjauti lentelę, iškirpti medžiagą“.
Pagrindiniai šių socialinių dirbtuvių gaminiai – originalūs inkilai ir lesyklėlės paukščiams, daugkartinio naudojimo maišeliai, žaislai katėms ir šunims. „Mielai atliekame ir įvairius vienkartinius užsakymus, pavyzdžiui, remontuojame medinius baldus, darome apdailą, teikiame siuvimo ir gaminių dizaino paslaugas. Panaudodami antrines žaliavas, kuriame paveikslus, koliažus ir skulptūras“, – pasakoja G. Bagdonas.
Tramplinas į atvirą darbo rinką
Pasak pašnekovo, per vienerius metus jie pasiekė išties gerų rezultatų, – lankytojai ne tik įgijo pasitikėjimo savo jėgomis, bet ir reikiamus darbo įgūdžius.
„Visi labai didžiuojamės, kad liepos mėnesį du socialinių dirbtuvių lankytojai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Vienas iš lankytojų įsidarbino aplinkos tvarkymo įmonėje ir patikino, kad darbo VU Botanikos sode patirtis ir įgytas pasitikėjimas jam buvo labai naudingi darbinantis“, – optimizmo neslepia G. Bagdonas.
SOCIALINĖS DIRBTUVĖS – KAS TAI?
Kam jos skirtos?
Jų veikla aprėpia intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių užimtumą ir skatina jų darbinių įgūdžių lavinimą. Tai proga išbandyti save darbinėje atmosferoje ir pasiruošti atvirai darbo rinkai.
Ką jose veikia žmonės su negalia?
Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, kurie kol kas negali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.
Kokia jų nauda?
Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.
Kiek jų veikia?
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 socialinės dirbtuvės, kuriose darbo rinkai būtinus įgūdžius ugdo virš 450 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia.
Tekstas – VU Botanikos sodo
Nuotraukos – Vilniaus viltis